Dar...

Tyrimai dėl virusinės ligos, kuria gali sirgti ir šeškai - "audinių aleutinės"

Pradžia Informacija Šeškų pasaulio naujienos Tyrimai dėl virusinės ligos, kuria gali sirgti ir šeškai - "audinių aleutinės"

Dėmesio, organizuojamas šeškų patikrinimas dėl virusinės ligos – audinių Aleutinės (ADV).




Rugsėjo 27d. 15.00 val., Kaune, Chemijos g. 31A, vet. Klinika „Šnauceris“.



• Kur ir kada tai vyks? Kiek kainuos?


Rugsėjo 27d. 15.00 val., Kaune, Chemijos g. 31A, vet. Klinika „Šnauceris“. Testas vienam šeškiukui – 25 lt. (ką nors papildomai atliekant klinikoje arba kelių šeškų šeimininkams bus taikomos nuolaidos). Kaina taip pat gali mažėti, priklausomai nuo to, kiek bus norinčiųjų.



• Kaip paruošti šešką šiam patikrinimui?


Patikrinimui atvežtiems šeškučiams, jokio pasiruošimo nereikia. Pasiruošti turi patys šeimininkai. Audinių aleutinė - tai virusinė liga, plintanti per visus skysčius, todėl patikrinimui atvežti šeškai turi būti transporteriuose (kartu gyvenantys šeškai gali naudotis vienu transporteriu), nekontaktuoti su svetimais šeškais ir išimami iš transporterių tik veterinarijos gydytojui leidus. Nestatykite transporterių vienas šalia kito ar vieno ant kito.


Savo eilės gali tekti šiek tiek palaukti, todėl pasirūpinkite, kad jūsų gyvūnas turėtų maisto ir vandens.



Kilus klausimams ar esant kokiems neaiškumams galite kreiptis telefonais:


868985676, 868550614.



Kad veterinarijos gydytojai žinotų kiek maždaug medikamentų ir testų pasiimti, būtume dėkingi, jei tie kas tikrai žino, kad dalyvaus – praneštų iš anksto, o tie kurie galvoja dalyvauti, bet dar 100% procentų nežino ar jiems pavyks taip pat praneštų apie galimą savo dalyvavimą.



Pagrindinis šio pirmojo tyrimo tikslas yra sužinoti ar ši problema tarp Lietuvos šeškų egzistuoja. Jeigu taip – privalėsime visi suprasti, kad turime būti atsargūs rengdami susitikimus ir pan. Todėl visi LABAI LABAI LABAI kviečiami dalyvauti. Kuo mūsų bus daugiau tuo patikimesni bus rezultatai.



Po to, kai kraujo mėginiai bus surinkti ir darbas baigtas, saugiai, šiltai ir ne ant saulės, palikę savo šeškučius galėtume visi nueiti į kokią kavinę :) (jei būtų norinčių – reiktų iš anksto pasirūpinti patalpomis) ir tokiu būdu surengti gan didelį šeškininkų susitikimą (nors ir be šeškų)



Trumpa informacija apie ligą:


• Kas tai yra – audinių Aleutinė? (ADV)



Tai liga, lietuviškai dar vadinama „plazmocitoze“ 2006-taisiais privertusi bendrovę „Raudonoji Lapė“ užmigdyti daugiau kaip 28 000 audinių.
Pavadinimas „aleutinė“ atsirado todėl, kad pirmą kartą liga buvo aptikta tam tikro atspalvio (aleutinio) audinės kraujyje.


Šią ligą sukelia virusas priklausantis Parvoviridae šeimai.


Labai dažnai ADV yra lyginama su žmonių AIDS. Iš tiesų ADV ir AIDS labai skiriasi, tačiau yra tam tikrų panašumų, kurie padeda geriau suprasti kas tai per liga tiems, kurie nieko apie ją nežino.



ADV kaip ir AIDS gali būti perduota kitiems net jei sergantis gyvūnas atrodo visiškai sveikas ir jam nepasireiškia jokie ligos simptomai. Šeškas labai labai ilgai gali būti šios ligos nešiotoju pats nesirgdamas.



Skirtingai nuo AIDS, ADV virusas yra gerokai atsparesnis ir gali ilgai išbūti aplinkoje.



Simptomai:



Ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Neįmanoma tiksliai nustatyti kada ir ar iš vis, šeškui užsikrėtusiam ADV pasireikš simptomai. Kai kurie šeškai gali daug metų nešioti virusą iki pasirodant kokiems nors simptomams. Paprastai ši liga apibūdinama kaip chroniškas sekinantis susirgimas. Labai dažnai jis pasireškia plintančiu kūno paralyžiumi ar silpnumu prasidedančiu nuo galinių kojų ir kylančiu į viršų. Kiti būdingi simptomai - tai: mieguistumas, apatija, melena (kraujas išmatose), traukuliai ir priepuoliai, anemia (mažakraujystė), kepenų arba blužnies padidėjimas. Šie simptomai taip pat būdingi daugeliui kitų ligų, todėl jos faktiškai neįmanoma diagnozuoti vien pagal klinikinius simptomus.



Ši liga NEPAGYDOMA ir vakcinos nuo jos nėra. Todėl gali kilti klausimas:



• Kodėl iš vis verta tikrinti šešką dėl šios ligos?



1. Šiuo patikrinimu mes siekiame išsiaiškinti ar Lietuvoje iš vis yra šeškų užsikrėtusių šia liga


2. Jeigu mums pavyks susiorganizuoti pastovų, reguliarų ir nuoseklų šeškų dėl ADV patikrinimą, galėsime būti žymiai ramesni organizuodami susitikimus, priimdami svečius, globodami svetimą šešką jo šeimininkams išvykus ar dalyvaudami parodose


3. Daugumoje užsienio šalių (JAV, Vokietija, Kanada ir t.t.) jau dabar yra priimta šeškus reguliariai tikrinti. Šeškiukai parduodami su pažymų, kad abu jų tėvai neserga ADV, kopijomis, o parodose gali dalyvauti tik šeškai, turintys neigiamas ADV pažymas




• Kodėl tyrimai atliekami tik Kaune?



ADV nustatymui egzistuoja tik keli specifiniai testai. Lietuvoje tokį testą galima atlikti tik vienoje vietoje, t.y. yra tik viena vieta turinti tam skirtą aparatūrą ir tai yra Vilkijos (netoli Kauno) audinių ferma. Vilkijos audinių fermos veterinarijos gydytojas maloniai sutiko atvykti į Kauno kliniką, esančią Chemijos 31A ir surinkti mėginius. Kitokių būdų patikrinti ar konkretus šeškas užsikrėtęs ADV ar ne, šiuo metu nėra ir artimiausiu metu nebus.



• Jeigu aš laikau kelis šeškus, kodėl reikia tikrinti visus? Gal užtektų patikrinti tik vieną iš „namiškių“?



Tikrinti reikėtų visus namuose gyvenančius šeškus. Pagrindinė to priežastis – testo patikimumas. ADV ganėtinai klastinga liga. Kartais (ligos eigoje) ją galima aptikti šlapime, bet tuo pačiu metu neaptikti kraujyje ar seilėse, patikrinus vėliau, šlapime kaip tik jos nerasti. Kitaip tariant, jei šeško testas neigiamas, tai dar nereiškia, kad šeškas 100% yra neužsikrėtęs. Pasitaiko tokių atvejų kuomet virusas aptinkamas tik vienam iš kelių kartu gyvenančių šeškų. Tuomet dažniausiai yra tiesiog spėjama, kad ir kiti šeškai yra užsikrėtę, nors to ir nesimato tyrimuose, tačiau neatmetama galimybė, kad kai kurie šeškai gali tiesiog turėti imunitetą ir niekuomet neužsikrėsti šiuo virusu, net ir gyvendami kartu su užsikrėtusiais šeškais. Tokiais atvejais tiesiog patariama testą reguliariai kartoti.


Jeigu visų jūsų šeškų testas neigiamas, tikimybė, kad ADV yra jūsų namuose atitinkamai sumažėja.



• Ką daryti jeigu vienas iš mano šeškų (gyvenančių kartu) gavo teigiamą, o kiti neigiamą ADV atsakymą?



Tokiu atveju patariama ir toliau laikyti visus šeškus kartu ir jų neatskyrinėti. Įmanoma, kad kiti šeškai taip pat apsikrėtę, tačiau testas to nerodo, tačiau taip pat įmanoma, kad kiti šeškai yra šiam virusui atsparūs. Šiuo atveju Jums bus naudinga žinoti, kad naujo šeško priėmimas į jūsų šeškų kompaniją gali būti pavojingas naujoko sveikatai.



• Ką apie tai mano Lietuvos veterinarijos gydytojai?



Nevardinant pavardžių ir klinikų trumpai pasakysime, kad dauguma iš jų teigia, kad dar nei vienam šeškui nebuvo net įtarę šios ligos. Todėl visi galime tikėtis labai džiugių ir neigiamų rezultatų. Tačiau egzistuoja ir kita veterinarijos gydytojų nuomonė. Yra specialistų, kurie mano, kad vertinant tai kaip išpopuliarėjo šeškai paskutiniu metu ir tai kiek daug jų yra atvežama iš užsienio, šios ligos nebūti tiesiog negali. Jų nuomonė yra tokia, jog tai, kad liga nediagnozuojama dar visiškai nereiškia, kad jos nera.



• Prognozės



Padarykim testus ir pamatysim

Autorius: Publikacijos data: 2008-Sep-13, 10:09

Šis ir kiti straipsniai, patalpinti tinklapyje ferret.lt, yra autorių bei inFerretGroup nuosavybė, saugoma Autorių ir gretutinių teisių įstatymo. Norėdami panaudoti šio straipsnio ar jo dalies informaciją susisiekite su mumis ferret@ferret.lt. Gerbkime vieni kitų darbą!


Į viršų...

Narių tinklapyje:
Irena + svečių: 46

inFerretGroup, Šeško Klubas © 2007-2017. Visa tinklapyje patalpinta informacija saugoma įstatymo. Informacijos arba jos dalies kopijavimas galimas tik gavus raštišką autoriaus sutikimą.

inFerretGroup Tinklapio struktūra Informacijos naudojimo sąlygos ferret@ferret.lt