Dar...

Apie šeškų klausą

Pradžia Pažengusiems apie šeškus Apie šeškų klausą

Šeškų klausa arba kaip girdi šeškai

Laukiniai šeškai paprastai medžioja tamsoje. Todėl evoliucijos bėgyje labiau išsivystė klausa ir uoslė, nei regėjimas. Šeškiukai pradeda girdėti apie 30-tą gyvenimo dieną, kai atsiveria ausų kanalai. Pilnai klausa išsivysto šeštą savaitę.

Garso stiprumo lygis (triukšmo lygis) matuojamas decibelais (dB), kurių matavimo skalė prasideda nuo 10 dBA ir baigiasi 180 dBA. Lapų šlamėjimas sukelia 10-30, lietaus šniokštimas – 50, įprastinė žmonių kalba 50-60, buto durų skambutis skleidžia apie 80, startuojanti raketa – 180 decibelų. Skausmą ausyse sukelia 130 decibelų, o 200 decibelų gali apkurtinti.

Garso dažnis matuojamas hercais (Hz). Pvz. 20 Hz reiškia garsą, kai oras suvirpa 20 kartų per sekundę. Kuo daugiau hercų, tuo garsas bus aukštesnis. Žmogaus ausimi girdimų garsų dažnis yra intervale 16 – 20 000 Hz. Žemesnių garsų (infragarso) ir aukštesnių (ultragarso) žmogus negirdi. Tačiau daugelio gyvūnų, girdėjimo diapazonas yra žymiai platesnis.

Kyla klausimas kaip šeško „paklausti“ kokius garsus jis girdi. Gyvūnų jutimines galimybes galima nustatyti dresiruojant gyvūnus: jei gyvūnas nori gauti maisto ar vandens, jis turi teisingai sureaguoti į tam tikrus stimuliuojamus signalus. Klausos tyrimuose šeškai buvo patalpinti į patalpas su garso ir vibracijos izoliacija. Vandens gyvūnai galėdavo gauti tik po tam tikro šviesos/garsinio signalo. T.y. esant tik šviesos signalui, šeškas galėdavo atsigerti vienoje vietoje, o esant šviesos ir garsiniam signalui, vandens buvo galima gauti visai kitoje vietoje. Tokiu būdu šeškai buvo išdresiruoti esant signalui bėgti atsigerti į vieną ar kitą vietą. Kaitaliojant garso dažnumą ir stiprumą, buvo nustatyta kaip jie girdi.

Esant 60 dB garsui (triukšmo lygis atitinka iprastinę žmonių kalbą), šeškai gali girdėti 36 - 44000 Hz dažnumo garsus. T.y. be mums įprastų grasų, šeškai girdi ultragarsą. Palyginimui: žmogus girdi 20 – 20000Hz, šuo 67- 45 000 Hz, katė 45 - 64 000Hz, triušis 360 - 42 000 Hz , žiurkė 200 - 76 000 Hz, pelė 1000 – 91 000, delfinas 8000 - 10 0000 Hz. Geriausiai šeškai girdi 8 000 – 12 000 Hz dažnio garsus. Šiuos garsus jie skiria net esant 10 -20 dB garsui. Tuo tarpu žmogus geriausiai skiria 500 - 2000Hz garsus. Lyginant su žmonėmis, šeškai geriau girdi aukštesnio dažnumo garsus. Atsižvelgiant į tai galima paaiškinti kodėl dauguma šeškų labai stipriai reaguoja į cypsinčius žaisliukus. Šie žaisliukai skleidžia aukšto dažnumo garsus, kuriuos šeškai būtent labai gerai girdi. Manoma, kad šie garsai primena stresą patiriančių šeškiukų skleidžiamus garsus. Galimybė girdėti aukšto dažnumo garsus turi biologine prasmę, nes graužikai (pagrindinis šeškų maistas) bendraudami tarpusavyje skleidžia 22 000 – 70 000 Hz dažnumo ultragarsą.

Įdomus faktas, kad maitinančių šeškų patelių girdėjimo ribos laikinai padidėja. Pirmas 2 savaites šeškiukai skleidžia aukšto dažnumo garsus (iki 100kHz). Vėliau jų skleidžiamas garsas sumažėja tiek decibelais tiek hercais. Tik maitinančios patelės gali girdėti tuos garsus, o patinai ir nemaitinančios patelės jų negirdi. Šeškai pasižymi ne tik gera klausa, bet ir puikiai skiria garso šaltinio vietą. Nors šeškai girdi puikiai, jie ne visada kreipia dėmesį į garsus. Šaukiamas šeškas atbėgs, jei manys, kad jam tai naudinga. Tačiau, jei jis „užsiėmęs“ įdomesne veikla ar miega, tai į šaukimą gali visai nereaguoti.

Kai kurie egzotinių atspalvių šeškai yra kurti. Tai būdinga baltai dėmėtiems šeškams, tokiems kaip "Blaze" (balta išilginė juosta ant galvos), "Panda" (balta galva ir krūtinė), taip pat DEW (baltas kailis, bet tamsios akys) šeškams. Tokie šeškai dažnai turi paveldimą genetinę ligą Waardenburg’o sindromą. Genetinis defektas yra susijęs ankstyvu embrioniniu vystymuisi, kas nulemia ir melanocitų (ląstelių kurios gamina tamsų pigmentą) pasiskirstymą (kas nulemia baltas dėmes) ir vidinės ausies vystymąsi (kas nulemia kurtumą). Nustatyta, kad apie 75% "Blaze" ir "Panda" atspalvio šeškų pasižymi kurtumu. Kurčios patelės nebus geros motinos, nes jos negirdės vaikų skleidžiamų garsų. Kurčius šeškus yra sunkiau auklėti, nes jie nereaguos į garsines komandas. Albinosai (balti raudonomis akimis) šeškai girdi normaliai.



Naudota literatūra:
1. Kelly JB, Kavanagh GL, Dalton JC. Hearing in the ferret (Mustela putorius): thresholds for pure tone detection. Hear Res. 1986;24(3):269-75
2. Kavanagh GL, Kelly J B. Hearing in the ferret (Mustela putorius): effects of primary auditory cortical lesions on thresholds for pure tone detection. J Neurophysiol. 1988 Sep;60(3):879-88
3. Malcolm R.Gamble. Sounds and its significance for laboratory animals. Biological Reviews, 1982, Vol. 57, p. 395-421
4. Fara M.Shimbo. The behavior of the domestic ferret. 2nd Edition., 2006
5. Erika Matulich. Ferrets Magazine, 1998, Vol. 1, N 3. http://www.cypresskeep.com/Ferretfiles/Body-Ears-FM.htm
6. Erika Matulich, Ph.D. http://www.cypresskeep.com/Ferretfiles/Hearing.htm
7. http://www.lsu.edu/deafness/HearingRange.html
8. http://www.cim.mcgill.ca/~langer/423/lecture33.pdf
9. http://www.systemsensor.com/pdf/A05-1053.pdf

Autorius: IrenaPublikacijos data: 2009-Jan-02, 06:56

Šis ir kiti straipsniai, patalpinti tinklapyje ferret.lt, yra autorių bei inFerretGroup nuosavybė, saugoma Autorių ir gretutinių teisių įstatymo. Norėdami panaudoti šio straipsnio ar jo dalies informaciją susisiekite su mumis ferret@ferret.lt. Gerbkime vieni kitų darbą!


Į viršų...

Narių tinklapyje:
Irena paduskute + svečių: 51

inFerretGroup, Šeško Klubas © 2007-2017. Visa tinklapyje patalpinta informacija saugoma įstatymo. Informacijos arba jos dalies kopijavimas galimas tik gavus raštišką autoriaus sutikimą.

inFerretGroup Tinklapio struktūra Informacijos naudojimo sąlygos ferret@ferret.lt