Dar...

Ką šeškai sužino uosdami?

Pradžia Pažengusiems apie šeškus Ką šeškai sužino uosdami?

Šeškų, kaip ir daugumos plėšrūnų, uoslė išvystyta ypatingai gerai. Šį pojūtį užtikrina specialios jutimininės ląsteliės nosies ertmėje, kurios geba atpažinti chemines medžiagas, pasklidusias ore. Uoslė yra labai svarbi aplinkos pažinimui (šeškai juk daug laiko praleidžia nosimi uostinėdami aplinką!), medžioklei bei tarpusavio bendravimui.

Maži šeškiukai pradeda matyti ir girdėti ganėtinai vėlai, tik 28-35 dienomis. Iki to laiko, pagrindinis jų jutimo organas – uoslė, būtent jos pagalba jie susiranda motinos spenelius.

Atpažinti maisto kvapą šeškiukai išmoksta per pirmuosius 3-4 gyvenimo mėnesius. Šiuo metu vystosi jų, uoslės receptoriai bei formuojasi maisto atpažinimas pagal kvapą - maisto imprintingas (imprintingas tai gyvūnų mokymasis, būdingas tik ankstyvajam gyvenimo tarpsniui. Tai, kas išmokstama labai anksti, lieka visam gyvenimui). Jei tuo metu gyvūnas neparagaus atitinkamo maisto ir neišmoks jo atpažinti iš kvapo, vėliau gali jo neėsti. Būtent dėl šios priežasties pakeisti dietą suaugusiems šeškams kartais būna kėblu. Jaunikliai maitinami tik sausu maistu vėliau suaugę gali neėsti natūralių maito produktų. Todėl, norint, kad šeškai mistų įvairiu maistu, juos reikia pratinti per pirmąsias 16 savaičių.

Be maisto atpažinimo ir grobio aptikimo, uoslė turi didelę reikšmę šeškų tarpusavio bendravime. Jų skleidžiami ir aplinkoje paliekami kvapai (feromonai) - tai tarsi šeško vizitinė kortelė, kuri suteikia informaciją ne tik apie kvapo savininką, bet ir palieka atitinkamas „SMS žinutes“ kitiems savo rūšies atstovams.

Feromonai - tai gyvūnų organizme gaminami cheminiai junginiai, kurių pagalba kitiems tos pačios rūšies gyvūnams perduodama informacija. Feromonai sukelia tam tikras gyvūnų elgesio bei emocines reakcijas. Dažniausiai jie siejami su lytiniu potraukiu ir yra naudojami poravimosi partnerių atpažinimui bei priviliojimui, tačiau feromonai taip pat sukelia agresiją, baimę, jų pagalba jaunikliai jaučia motiną.

Gyvūnų išskiriami kvapai yra labai svarbūs tarpusavio ryšiams palaikyti, teritorijos ženklinimui bei priešų atbaidymui. Feromonų pagalba šeškai atpažįsta savo rūšies atstovus, nustato jų lytį, amžių, pasiruošimą poruotis, socialinę hierarchiją. Feromonus pagrinde išskiria specialios gyvūnų kvapiosios liaukos, tačiau nedideli jų kiekiai išskiriami ir su šlapimu, seilėmis bei išmatomis.

Kaip nustatoma ką gyvūnai užuodžia?

Gyvūnų elgesio tyrimas. Gyvūnų elgesio tyrėjai naudoja natūralius gyvūnų sekretus (šlapimą, kvapiųjų liaukų sekretus), taip pat išgrynintus bei sintetinius feromonus. Tokie kvapai vienokiu ar kitokiu būdu pateikiami gyvūnui stebint jo elgsena. Tiriamas šeškas gali būti nekastruotas, kastruotas ar kastruotas bet gavęs hormonų (estrogenų ar testosteronų) injekcijas.

Kvapiųjų liaukų tyrimas. Tiriama liaukų morfologinė struktūra bei išskiriamų kvapiųjų medžiagų cheminė sudėtis. Vėliau rezultatai palyginami su skirtingų lyčių bei skirtingų individų rezultatais.


Feromonų šaltiniai:

1. Šlapimas.

Laukiniai šeškai nesituština ir nesišlapina netoli savo urvo. Šlapimu ir išmatomis jie pažymi teritoriją.

Gyvūnų elgesenos tyrimai bei šlapimo cheminės sudėties analizė įrodo, kad pagal šlapimą galima nustatyti šeško lytį (patelės labiau „mėgsta“ uostinėti patinų šlapimą ir atvirkščiai, patinai – patelių šlapimą). Šeškų šlapime identifikuota apie 30 lakių cheminių junginių, kurių pasiskirstymas skyrėsi ne tik priklausomai nuo lyties bet ir tarp tos pačios lyties individividų. Šlapime aptinkama medžiagų, kurios būdingos tik patinų šlapimui, bei tokių, kurios dominuoja patinų šlapime, tačiau mažesniais kiekiais aptinkamos ir patelių šlapime. Šie tyrimai rodo, kad šeškai šlapimą gali naudoti ne tik lyties, bet ir individualiam gyvūnų atskyrimui. Pagal kvapą taip pat galima atskirti potencialų poravimosi partnerį.

2. Šeškų kvapiosios liaukos:

Analinės kvapiosios liaukos.

Šių liaukų išskiriamas kvapas (dvokutis) yra ganėtinai stiprus. Jį šeškai dažnai naudoja, kaip priemonę priešams atbaidyti. Laukiniai šeškai analinių liaukų kvapus taip pat palieka po išsituštinimo, braukdami (trindami) užpakaliu per paviršius. Tai yra vienas iš teritorijos žymėjimo būdų, kuomet kitiems šeškams paliekama žinia, jog ši teritorija jau užimta. Naminiai šeškai braukdami užpakaliu taip pat gali palikti šių liaukų kvapus. Analinių liaukų paliktas kvapas yra savotiškas raštelis, kitam šeškui. Perskaičius šį „laiškelį“, šeškas sužino kolios lyties, t.y. patinas ar patelė buvo jo autorius, kada maždaug paliktas kvapas, šis kvapas jau pažįstamo ar visai svetimo šeško. Pagal analinių laukų kvapą šeškai atskiria lytį, tačiau negali nustatyti ar kvapo savininkas yra pasiruošęs poravimuisi. Savo paties paliktą kvapą šeškas geba atskirti iš daugelio kitų kvapų.

Kastruoti (pašalintos kiaušidės arba sėklidės) šeškai geba identifikuoti kokios lyties gyvūnui priklauso analinių liaukų palikti kvapai tik esant pakankamai didėlėms šių kvapų koncentracijoms. Tačiau jei kastruoti šeškai gaus hormonines (estrogenų ar testosteronų) injekcijas, jie galės šiuos kvapus atskirti ir esant mažesnėms koncentracijoms, taigi lytiniai hormonai padidina uoslės jautrumą. Todėl nekastruoti šeškai poravimosi laikotarpiu, dėl lytinių hormonų poveikio geba jausti mažesnes kvapų koncentracijas. Ši savybė labai svarbi poravimosi partnerio suradimui.

Analinių kvapiųjų liaukų išskiriamo sekreto cheminė sudėtis. Šios liaukos gamina įvairius lakius junginius. Dalis cheminių junginių, kurie aptinkami analinių liaukų sudėtyje, taip pat randami ir šlapime, tačiau pagrindinių analinių liaukų sekreto komponentų (tietanai, ditiolanas, indolas) šlapime nėra. Tai reiškia, kad šlapimas ir analinės liaukos gali perduoti skirtingus signalus. Patinų ir patelių analinių liaukų sekretas taip pat turi skirtingą cheminę struktūrą. Vieni cheminiai junginiai aptinkami tik patinų analinėse liaukose, o patelių –nebūna ar būna tik pėdsakai, kiti komponentai, atvirkščiai, būna tik patelių analinėse kvapiosiose liaukose. Tyrimai parodė, kad pagal šlapimo ir analinių liaukų sekreto kvapus galima atpažinti individualius šeškus, mat jie skiriasi pagal atskirų komponentų kiekius sekretuose (pvz. patelių analinių liaukų sekretuose yra skirtingos koncentracijos 2,5-dimetilpirazino). Tai gali būti svarbu gyvūnų hierarchijai nustatyti.

Odos liaukos

Šeškai, kaip ir šunys bei katės, visame kūne turi odos liaukų, kurios suteikia jų kailiui būdingą kvapą. Daug šių liaukų yra aplink snukį. Veikiant testosteronui (vyriškąjam lytiniam hormonui) riebalinių liaukų veikla suintensyvėja, todėl nekastruotų patinų liaukų veikla poravimosi sezono metu yra stipresnė ir gamina muskusinį glitų sekretą. Be to, patinų odos liaukos yra didesnės nei patelių. Didesnės patinų odos liaukos, stipresnis riebalinių liaukų bei šlapimo kvapas turi svarbią biologinę reikšmę poravimosi metu. Gamtoje patinų teritorija (kurios jie nesidalija su kitais patinais, tačiau gali persidengti su patelės teritorija) yra didesnė nei patelių. Patinams tenka savo teritorijas pažymėti ryškiau ir ginti jas nuo kitų patinų. Taip pat toks „išsikvėpinęs“ patinas yra labiau patrauklus „damoms“. Patelės turi kvapniąsias odos liaukas, kurios atsiveria į išorinius lytinius organus, labai kvepia rujos metu ir vilioja patinus.

Ant sprando esančios odos liaukos. Laukiniai šeškai pavasarį-vasarą trinasi sprandu į įvairius daiktus savo teritorijos pakraščiuose, tačiau to nedaro teritorijos centre. Šis ritualas – tai tam tikras skelbimas kitiems šeškams. Jei teritorijos pakraščiuose paliktas analinių liaukų kvapas reiškia „nelįsk”, tai ant sprando esančių liaukų parašas reiškia kad „kitos lyties šeškai maloniai kviečiami užsukti“. Analinių liaukų ir ant sprando esančių liaukų kvapai papildo vienas kitą ir suteikia svarbią informaciją apie gyvūną. Susitikę nepažįstami šeškai susipažįsta pauostydami užpakalius ir po to, sprandus. Kastruoti šeškai taip pat gali trinti sprandą į įvairius daiktus, tačiau šio reiškinio reikšmė neaiški.

Ant smakro (pagurklyje) esančios odos liaukos. Tai po žandais esančios liaukos, kurios išskiria “slėptuvės” kvapą. Šiose vietose dažnai aptinkami tamsesnių plaukų telkiniai, ar 1-2 ilgi ūsai. Slėpdami maistą, šeškai pagurkliu trina slėptuvės vietą, tuo palikdami specifinį kvapą ir uždėdami parašą „čia mano turtas“. Vėliau, pagal paliktą kvapą, šeškas gali surasti savo slėptuvę. Paprastai šis žymėjimas vyksta teritorijos viduryje. Naminiai šeškai taip pat gali trinti smakrą, dažnai paėdę, netoli tos vietos kur ėdė ar į kilimą.

3. Ausų kvapas taip pat yra individualus. Šeškas gali atskirti kito šeško ausų sieros kvapą.

Taigi, šeškai tarpusavyje bendrauja naudodami feromonų kalbą, kūno judesių ir garsų kalbą.

Jūsų dėmesiui siūlome mūsų pačių nufilmuotą nedidelį eksperimentą su įvairiais kvapais.

Trumpai apie video filmuką:

Aktorius – 3-jų metų amžiaus kastruotas šeško patinas gyvenantis vienas, be kitų šeškų.

Filmavimo vieta – aktoriaus teritorija.

Aktoriui buvo pateikti 6 skirtingų kvapų mėginiai:

  • nepažįstamos rujojančios patelės;
  • patino sezone, su kuriuo buvo susitikę prieš 15 mėnesių, kuomet nekastruotas patinas dar buvo visai jaunas;
  • nepažįstamo kastruoto 5-ių metų amžiaus patino;
  • 3-jų mėnesių amžiaus patelės, su kuria buvo susitikę prieš savaitę ir draugiškai žaidė;
  • nekastruotos 4-rių metų amžiaus patelės, su kuria buvo susitikę prieš metus. Su šia patele aktorius nesipyko, bet ir nedraugavo;
  • nekastruotos 3-jų metų amžiaus patelės, su kuria buvo susitikę prieš metus ir labai pykosi.

Kvapų mėginiai buvo paimti naudojant popierines servetėles. Popierinė servetėlė buvo patrinta į šeško sprandą bei aplink analinę angą. Po to servetėlė buvo įdėta į polietileninį maišelį su hermetišku uždarymu.



Paruošta pagal:
1. Fara M.Shimbo. The behavior of the domestic ferret. 2nd Edition., 2006
2. Cloe AL, Woodley SK, Waters P, Zhou H, Baum MJ. Contribution of anal scent gland and urinary odorants to mate recognition in the ferret. Physiol Behav. 2004 Oct 15;82(5):871-5.
3. Susan A, Brown DVM. Inherited behavior traits of the domesticated ferret. http://www.weaselwords.com/page/ferret_art036.php
4. Pheromones and Animal Behaviour. Von Tristram D. Wyatt
5. R. Apfelbach and E. Weiler B. Rehn. Is there a Neural Basis for Olfactory Food Imprinting in Ferrets? Naturwissenschaften 72 (1985), 9 Springer-Verlag 1985, p106-107.
6. Zhang JX, Soini HA, Bruce KE, Wiesler D, Woodley SK, Baum MJ, Novotny MV. Putative chemosignals of the ferret (Mustela furo) associated with individual and gender recognition. Chem Senses. 2005 Nov;30(9):727-37.
7. Yu-Ming Chang, Kevin R. Kelliher, and Michael J. Baum. Steroidal Modulation of Scent Investigation and Marking Behaviors in Male and Female Ferrets (Mustela putorius furo). Journal of Comparative Psychology 2000, Vol. 114, No. 4, 401-407
8. Woodley SK, Baum MJ Effects of sex hormones and gender on attraction thresholds for volatile anal scent gland odors in ferrets. Horm Behav. 2003 Aug;44(2):110-8.
9. A.L. Cloe, S.K. Woodley, P. Waters, H. Zhou, M.J. Baum. Contribution of anal scent gland and urinary odorants to mate recognition in the ferret. Physiology & Behavior 82 (2004) 871–875
10. Chang YM, Kelliher KR, Baum MJ. Maternal odours induce Fos in the main but not the accessory olfactory bulbs of neonatal male and female ferrets. J Neuroendocrinol. 2001 Jun;13(6):551-60.
11. Sarah K. Woodley, Zoe Lieberman, Shirish Satpute, Robert Coulter-Thurley, and Michael J. Baum. Estrogen decreases attraction thresholds for volatile anal scent gland odors in male and female ferrets. http://people.bu.edu/baum/projects.htm
12. Kevin R. Kelliher and Michael J. Baum. Olfactory Cues are necessary for Heterosexual Partner Selection but not for Consummatory Aspects of Sexual Behavior in Ferrets of Both Sexes. http://people.bu.edu/baum/projects.htm

Autorius: Irena ir JonėPublikacijos data: 2009-Feb-10, 12:18

Šis ir kiti straipsniai, patalpinti tinklapyje ferret.lt, yra autorių bei inFerretGroup nuosavybė, saugoma Autorių ir gretutinių teisių įstatymo. Norėdami panaudoti šio straipsnio ar jo dalies informaciją susisiekite su mumis ferret@ferret.lt. Gerbkime vieni kitų darbą!


Į viršų...

Narių tinklapyje:
Irena paduskute + svečių: 51

inFerretGroup, Šeško Klubas © 2007-2017. Visa tinklapyje patalpinta informacija saugoma įstatymo. Informacijos arba jos dalies kopijavimas galimas tik gavus raštišką autoriaus sutikimą.

inFerretGroup Tinklapio struktūra Informacijos naudojimo sąlygos ferret@ferret.lt