Dar...

Pratinimas prie dėžutės (tualeto)

Pradžia Pagrindai apie šeškus Šeškų auklėjimas Pratinimas prie dėžutės (tualeto)

Šeškai skirtingai reaguoja į "dėžutę": vieni naudojasi ja labai tvarkingai ir beveik niekada neteršia kitur, kiti ne tokie atsakingi, treti (tiesa, tokių mažiausia) iš viso ją ignoruoja. Paprastai pateles ir jauniklius lengviau pripratinti, nei patinus ir suaugusius gyvūnus. Nereikalaukite iš savo augintinio per daug – jei jis 90% atvejų atlieka gamtinius reikalus nurodytoje vietoje, tai jau yra labai gerai. Be to, net labai gerai išauklėtas šeškas, stipriai išsigandęs ar susijaudinęs, gali "pamiršt" nueiti į "dėžutę". Tačiau nepergyvenkite – šeškų išmatos neturi stipraus kvapo.

Šeškai yra švarūs gyvūnai ir nepuls naudotis nešvaria "dėžute". Todėl, jei nenaudojate kraiko, "dėžutę" reikia plauti mažiausiai kartą per dieną. Plaudami dėžutę nenaudokite jokių valymo priemonių, kad visiškai nedingtų kvapas, pagal kurį gyvūnas nustato išvietę.

Jei patalpa didelė, teks įrengti du ar daugiau tualetų. Šeškų medžiagų apykaita labai greita ir jie negali ilgai kentėti, taigi vargu ar gyvūnas puls bėgti į "dėžutę" esančią toli. Jei gyvūnas laisvai vaikščioja po kelis kambarius, "dėžutę" reiktų įtaisyti kiekviename iš jų. Keli šeškai gali naudotis viena "dėžute".

PRATINIMAS PRIE "DĖŽUTĖS" (TUALETO) NARVE

Pirmąsias 2-3 savaites, kai nesate namuose ir neprižiūrite savo naujojo augintinio, laikykite šešką narve. Ten įtaisykite tą pačią "dėžutę", kurią planuojate naudoti ateityje, kai leisite gyvūnui laisvai gyventi po visus namus. Atsibudęs šeškas visuomet tuštinasi 5-15min bėgyje. Šia ypatybe reikia pasinaudoti: prižadinkite gyvūną, palaikykite rankose jį tol, kol pradės muistytis. Tuomet padėkite jį į "dėžutę". Kai tik gyvūnas išsituštins, pagirkite jį, duokite skanėstą ir išleiskite palakstyti. Kas 30 min. bandykite sodinti į narve esančią "dėžutę". Jei gyvūnas "pridirbs" vaikščiodamas po kambarį, garsiai jį išbarkite ir uždarykite į narvą. Vietą, kurioje "pridirbo" gyvūnas, išvalykite priemonėmis naikinančiomis kvapus. Stenkitės stebėti gyvūną ir neleiskite įvykti "nelaimingam atsitikimui".

Būtinai girkite ir skatinkite gyvūną, kiekvieną kartą, kai gyvūnas pats nueis į "dėžutę". Tik tuomet, kai šeškas įpras "daryti" į tam skirtą vietą, galima leisti jam gyventi laisvai namuose. Pradžioje leiskite jam būti tik vienoje patalpoje; neleiskite jo į kitus kambarius tol, kol gyvūnas pradės tvarkingai naudotis "dėžute".

PRATINIMAS PRIE "DĖŽUTĖS" (TUALETO) PATALPOJE

Pastatykite "dėžutę" į tokią vietą, kurioje šeškas, jūsų manymu, gali įsirengti išvietę. Tai, greičiausiai bus kambario kampas esantis arčiausiai slėptuvės. Į "dėžutę" įdėkite šiek tiek šeško ekskrementų. Gali būti, kad jums pasiseks ir gyvūnas iš karto pradės naudotis jūsų išrinkta vieta. Tačiau to per daug nesitikėkite! Įdėmiai stebėkite, kur jūsų gyvūnas nueis tuštintis. Perdėkite ekskrementus į "dėžutę", kruopščiai išvalykite grindis ir ištrinkite tą vietą kvapus naikinančiomis priemonėmis. Jei kvapas liks, gyvūnas, ko gero, užsimanys vėl pasinaudoti ta vieta. Už pirmąją klaida stipriai nebauskite gyvūno – juk šeškas dar nežino kur reikia tai daryti; reikia tik leisti jam suprasti, kad jūs nepatenkintas.

Jei vieta ar viena iš vietų, kurią gyvūnas išsirinko tualetu, jus tenkina – tai palengvins užduotį. Paprasčiausia perneškite ten "dėžutę". Įsiminkite, kad kol mokote gyvūną naudotis "dėžute, jūs bandote rasti su gyvūnu kompromisą: jis "rodo" jam tinkančias vietas, o jūs draudžiate jums netinkančias ir leidžiate tinkančias.

Tuštindamasis šeškas atsistoja į būdingą pozą: šiek tiek žengia atbulom išriesdamas nugarą ir pakelia uodegą. Tai pamatę, iš karto paimkite ir perneškite gyvūną į "dėžutę". Jei nespėjote, nubauskite jį, o po to būtinai nuneškite į "dėžutę". Bausmė bus rezultatyvi tik tuo atveju, jei gyvūną užklupsite "nusikaltimo vietoje" arba ne už ilgo po to, kitu atveju beprasmiška bausti gyvūną, nes jis nesugebės susieti savo elgesio su jūsų pykčiu. Apmokymai žymiai pagreitės, jei jūs kelių dienų bėgyje galėsite pastoviai stebėti gyvūną.

Nepamirškite kiekvieną kartą gyvūnui pasinaudojus tualetu pagirti jį ir paskatinti skanėstu. Netruks daug laiko ir šeškas supras, už ką galima gauti skanėstą; dažnai šie gyvūnai netgi bando apgauti savo šeimininką apsimesdami, kad tuštinasi leistinoje vietoje tam, kad iškaulytų skanėstą. Kartas nuo karto apžiūrėkite kambarį. Jei rasite išmatų, visą laiką plaukite tas vietas priemonėmis naikinančiomis kvapus.

Dažnas šeškas be "dėžutės" dar naudojasi viena ar keliomis, daugiau ar mažiau pastoviomis vietomis. Tam, kad atpratintumėt jį nuo šio įpročio, pamėginkite užkloti tokias vietas skudurais iš gyvūno "miegamojo". Daugumas šeškų pajutę savo patalų kvapą, nebesinaudos ta vieta, kaip tualetu. Tam tikslui, bent jau pradžioje, dėkite į jo slėptuvę kuo daugiau senų marškinėlių, rankšluosčių ir pan., dažniau keiskite "patalynę", atidėdami panaudotus skudurus. Daugelis šeškų lygiai taip pat reaguoja į bet kokią švarią medžiagą. Vietoje "patalų" taip pat galite išmėginti maistą. Šeškai paprastai vengia tuštintis ten pat kur valgo, todėl pastatę maisto bliūdelį į pamėgtą tuštinimosi vietą taip galbūt išvengsite nepageidaujamo dergimo.

Dar vienas būdas atpratinti gyvūną teršti ne vietoje. Kruopščiai išvalykite tą vietą priemonėmis naikinančiomis kvapus, paimkite šiugždančių celofaninių maišelių ir plačiajuoste izoliacija priklijuokite juos prie grindų. Šeškai mėgsta susikaupti tuštinimosi metu, o kaipgi susikaupsi, kai po kojomis kažkas stipriai šiugžda? Geriau jau čia pažaisti, o išsituštint galima nueiti ir į "dėžutę" :)

PROBLEMOS IŠKYLANČIOS PRATINANT ŠEŠKĄ PRIE "DĖŽUTĖS" (TUALETO)

  • Šeškas nepaiso mokymų ir toliau dergia neleistinose vietose.
  • Šeškas tvarkingai naudojosi "dėžute", tačiau vėl pradėjo dergti į neleistinas vietas.
  • Šeškas pradėjo žymėti teritoriją.

Šeškas nepaiso mokymų ir toliau dergia neleistinose vietose.

Dar kartą išanalizuokite savo veiksmus: galbūt jūs darėte kažką neteisingai? Pavyzdžiui, per anksti paleidote šešką iš narvo arba iš karto leidote jam bėgioti keliuose kambariuose? Stebėkite gyvūną: ar jis turi daugmaž pastovią vieta tualetui? Jei taip, tai padėkite ten dėžutę ir tęskite auklėjimą. Apribokite plotą, kuriame gyvūnas laksto – mažesniame plote jis greičiau išmoks naudotis "dėžute". Jei viską darėte teisingai, tačiau tai nedavė jokių rezultatų, lengviausia bus viską pradėti iš naujo – vėl apgyvendinti šešką narve ir laikyti jame tol, kol gyvūnas neišmoks naudotis "dėžute".

Jei jūsų gyvūnas iš tų, kurie "gerbia" skudurus ir niekada ant jų nesituština, galima palaipsniui jais uždengti vis didesnę dalį ploto, kuriame gyvūnas laksto: uždenkite skuduru kiekvieną vietą, kurioje šeškas pridergė, prieš tai išvalę ją priemonėmis naikinančiomis kvapą. Tokiu būdu, liks vis mažiau vietos "tinkamos" tuštinimuisi. Tuomet šeškas ieškos vietos be skudurų, o ten jau turėtų stovėti "dėžutė". Skudurų nenuiminėkite tol, kol nebūsite tikri, kad gyvūnas galutinai priprato prie "dėžutės"; galite kartas nuo karto pakeisti skudurus į ką tik išimtus iš guolio.

Šeškas tvarkingai naudojosi "dėžute", tačiau vėl pradėjo dergti į neleistinas vietas.

Netgi pripratinti prie "dėžutės" šeškai kartais pradeda "užsimiršinėti" ir dergti neleistinose vietose. Šiuo atveju būtina iš naujo pakartoti auklėjimą. Visai kita situacija su suaugusiais šeškais, ypač patinais lytinio brendimo laikotarpiu, kai toks elgesio pasikeitimas yra jums mestas iššūkis. Tokio iššūkio priežastis yra augančio gyvūno noras įsitvirtinti ir užimti dominuojančią poziciją namuose. Šeško, suvokiančio jus, kaip sau lygų, požiūriu, vyksta pati tikriausia kova dėl svarbiausiojo pozicijos. Jūs privalote parodyti savo tvirtą charakterį ir jokiais būdais nebūti atlaidus, kitu atveju šeškas "užsisės ant sprando", įsivaizduos save svarbiausiu namuose, o tuomet ką nors pakeisti jau bus sunku.

Šeškas pradėjo žymėti teritoriją.

Maždaug nuo vasario-kovo mėnesio pas šeškus prasideda dauginimosi periodas. Tuo metu patinai pradeda žymėti teritoriją šlapimo žymėmis. Patelės rujos metu savo teritoriją žymi šlapimo ir išmatų žymėmis, tačiau mažiau nei patinai.

Teritorijos žymėjimas nėra susijęs su tiesiog šlapinimusi. Tai labai stiprus instinktas ir dėl to neįmanoma priversti gyvūno taip nesielgti. Jei toks elgesys jums nepriimtinas ir jūs neplanuojate veisti šeškų, geriausia išeitis būtų gyvūno kastravimas.

Autorius: inFerretGroupPublikacijos data: 2007-Mar-07, 17:41

Šis ir kiti straipsniai, patalpinti tinklapyje ferret.lt, yra autorių bei inFerretGroup nuosavybė, saugoma Autorių ir gretutinių teisių įstatymo. Norėdami panaudoti šio straipsnio ar jo dalies informaciją susisiekite su mumis ferret@ferret.lt. Gerbkime vieni kitų darbą!


Į viršų...

Narių tinklapyje:
Irena paduskute + svečių: 50

inFerretGroup, Šeško Klubas © 2007-2017. Visa tinklapyje patalpinta informacija saugoma įstatymo. Informacijos arba jos dalies kopijavimas galimas tik gavus raštišką autoriaus sutikimą.

inFerretGroup Tinklapio struktūra Informacijos naudojimo sąlygos ferret@ferret.lt