Kasdienė šeškų priežiūra

Nagai

Kiekvienam šeškui kas 2-4 savaites reikia karpyti nagus. Per ilgi nagai trukdo vaikščioti, dažnai skilinėja, todėl gali įstrigti į įvairius tarpus ar plyšius, užsikabinti už paklotų medžiagų. Ši procedūra neskausminga ir paprasta. Naudokite specialias mažų gyvūnų žirklutes. Kirpti reikia raginio luobo perteklių, neužkliudant gyvuonies. Jei pirmą kartą nedrįstate patys nukarpyti nagučių, kreipkitės į specialistą arba patyrusį augintoją. Šeškas priešinasi! Nuraminkite jį skanėstais, arba bandykite nukirpti nagus jam snaudžiant.

Ausys

Sveiko šeško (neturinčio ausų parazitų ir/ar nesergančio ausų uždegimu) ausų valyti nebūtina. Jei susikaupė sieros, valykite specialiais ausų krapštukais ar vata. Galima nusipirkti ausų valiklių, kurie padeda lengviau išvalyti sierą.

Būtų gerai, jei veterinaras jums parodytų, kaip taisyklingai reikia valyti ausis.

Nepamirškite sausai iššluostyti šeško ausų po kiekvienų maudynių, pasivaikščiojimo drėgname ore, ar kitaip sušlapus. Nešvarioje, drėgnoje ausyje puikios sąlygos vystytis mikroorganizmams.

Tinkamai prižiūrėdami šeško ausis, išvengsite uždegimų, kuriuos sukelia sieros perteklius, nešvarumai, parazitai (erkutės), mikrobai. Jei pastebėjote, kad šeškas nuolat kasosi ausis, purto galvą, jei ausys paraudusios ar patinusios, yra nemalonaus kvapo išskyrų, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Negydant uždegimo, infekcija gali pereiti į vidinę ausį ir sukelti rimtų ligų.

Maudymas

Maudymas – tai procedūra, kuri šeškui visiškai nebūtina. Neteisinga manyti, kad dažnos maudynės išgelbės nuo nemalonaus kailio kvapo. Efektas bus tik laikinas, o kvapas taps dar stipresnis. Tačiau kartą per porą mėnesių, ar šeškui išsipurvinus, galima jį išmaudyti. Maudykite šiltame vandenyje (apie 40 laipsnių), naudodami kokybišką šeškų, kačių arba šunų šampūną. Vadovaukitės rekomendacijomis ant buteliuko. Kruopščiai išskalaukite šampūną iš kailio ir nušluostykite minkštu rankšluosčiu. Jei šampūnas sukėlė alergiją, jo nebenaudokite. Dažniausiai šeškai nemėgsta sušlapti, bet pasitaiko šeškų, kurie mėgsta ne tik maudytis, bet ir nardyti.

Kvapas

Nors nuomonė, kad šeškai labai smirda paplitusi labai plačiai, tai nėra tiesa. Iš tikrųjų labai stiprų kvapą turi tik nekastruoti patinai sezono metu. Patelių ir kastruotų patinų kvapas yra labai silpnas ir silpnesnis už savitą šuns kvapą.

Riebalinės liaukos išskiria sekretą, kuris suteikia šeško kailiu savotišką muskuso kvapą, kurį dažnas lygina su medumi. Kvapo intensyvumas priklauso nuo fiziologinės gyvūno būklės. Rujos metu patelių kvapas tampa šiek tiek intensyvesnis, o patinų kaip jau minėta ypatingai stiprus. Kvapo sustiprėjimas galimas ir šėrimosi periodu. Maži šeškiukai taip pat turi specifinį ir kiek aitresnį kvapą, kuris išnyksta su amžiumi.

Norint sumažinti natūralų kvapą užtenka vadovautis keliomis labai paprastomis taisyklėmis.

• Dažniau keiskite patalus, kuriuose miega šeškas ir valykite jo slėptuvę ar namuką.
• Suteikite šeškui kuo daugiau laisvės. Savaime aišku, kad šeškas tūnantis savo skudurėliuose visa parą, juos prikvėpina ir nuo prakvimpa pats.
• Rečiau maudykite gyvūną. Po kiekvienų maudynių, tam, kad padengtų gyvūno kūną ir kailį apsauginiu sekretu, atsiveria riebalinės liaukos. Todėl dažnas gyvūno maudymas tik paaitrins jo specifinį kvapą.
• Jei jau vis tik nutarėte išmaudyti savo augintinį, naudokite kokybišką šampūną. Maitinkite šešką kokybišku maistu.

Dantys

Net ir jauni šeškai, deja labai dažnai, negali pasigirti stipriais dantimis. Dantų sveikata priklauso nuo daugelio dalykų, tačiau dažniausiai ji apspręsta genetiškai. Reguliariai apžiūrėkite šeško burnytę, dantis, jų spalvą, dantenas, atkreipkite dėmesį į burnos kvapą. Išdygus nuolatiniams dantims (apie 56 dieną po gimimo), patartina šešką maitinti sausu, o ne drėkintu maistu ar konservais. Kramtant tokį maistelį, dantys valosi natūraliai, kaupiasi mažiau apnašų. Neduokite šeškui jokio maisto ar skanėsto, kuriame yra cukraus. Kilus problemoms dėl dantų, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.