Kas bendro tarp šeško ir Šeškinės?

Kur dar XX amžiaus viduryje pradėjo dygti pirmieji Šeškinės mikrorajono namai, plytėjo kaimai, individualių namų rajonas (dabar – Šeškinės senamiestis) ir gana retas ledynmečio suformuotas geologinis darinys – Šeškinės ozas, kuris susidarė prieš 16-18 tūkstančių metų dėl tuomet žemę apgaubusių ledyno sąnašų. Ozas driekiasi apie 1,6 km. Dabar čia mėgstama pasivaikščiojimų ir slidinėjimų vieta. Šeškinės mikrorajonas istoriniuose šaltiniuose minimas dar 1390 m. Šios vietovės pavadinimas kilo iš gyvūno šeško, kuris labai paplito po smėlėtas ir žvyruotas kalvas. Nuo XVI iki XVIII amžiaus vidurio rajonas priklausė Radviloms.

Įdomu: 1998 m. rugpjūčio 21 d. „Vakarinės naujienos" straipsnyje „Šeškinė: ant kalno mūrai" rašė: „Siesikų gatvėje esančioje veterinarijos gydykloje prityrusių specialistų pagalbos susilaukia ne tik mažieji įnamiai: šunys, katės, žiurkėnai, triušiukai, papūgos, kiti sparnuočiai, bet ir karvės, arkliai, kiaulės, ožkos."

Šeškinės kalvos nuo seno buvo naudojamos kaip gamtinė užtvara Vilniaus gynybai. 1390 m. čia vyko kovos su kryžiuočiais, puolusiais Vilnių. 1794 m., 1831 m., ir 1863 m. Šeškinės kalvose telkėsi ir gynybą organizavo sukilėliai. Taip pat čia 1794 m. J.Jasinskio vadovaujama sukilėlių kariuomenė gynė miestą. 1955 m. Šeškinės kaimas buvo prijungtas prie Vilniaus.

Geologai D. ir G. Sobolevai bene pirmieji 1911 m. atkreipė dėmesį į Šeškinės gūbrį ir laikė jį esant ozu. Vietiniai gyventojai jau seniai žinojo Šeškinės Oze slūgstant dideles žvyro ir smėlio atsargas. Daug metų čia vyko intensyvūs žvyro ir smėlio kasimo darbai. Antrojo pasaulinio karo metais ozo paviršius buvo smarkiai pažeistas – išvagotas tranšėjomis ir apkasais, o dėl žvyro kasimo kalnagūbryje atsirado erdvi iškasa, kuri tuo metu tapo neoficialiu šiukšlynu.