Pratinimas nesikandžioti
Teisingai išauklėtas šeškas puikiai suvokia savo sukandimo jėgą ir nekanda stipriai netgi žaisdamas. Lengviausia atpratinami kandžiotis, maži ir jauni šeškai (3-4 mėn.). Su vyresniais gali iškilti sunkumų, o suaugusius šeškus atpratint kandžiotis ypatingai sunku, o kartais beveik neįmanoma.
Pirmiausia reikia išsiaiškinti agresyvaus elgesio priežastį, kadangi net rankiniai šeškai tam tikromis aplinkybėmis gali įkasti.
Šeškas ką tik apsigyveno namuose
Tikėtina, kad gyvūnas yra nervingas dėl aplinkos permainų: atimtas iš motinos, pervežtas, patalpintas nepažįstamoje aplinkoje, aplinkui nepažįstami žmonės ir t.t. Keletą dienų šeškui reikia leisti apsiprasti naujuose namuose. Pilnai tikėtina, kad jis pats nustos kandžiotis.
Šeškas sulaukėjęs ir labai agresyvus
Tokį gyvūną laikykite narve tol, kol neatpratinsite jo kandžiotis. Pradžioje atsargiai duokite šeškui skanėstų pro narvo grotas. Kuomet jis šiek tiek apsipras, naudokite tokį būdą: Užsidėkite minkštas odines pirštines, kurias sunku prakąsti. Paimkite gyvūną į rankas ir geriausia apsimiegojusį ar miegantį, nes tuomet jis būna ramus ir neaktyvus. Paglostykite ir nuraminkite gyvūną, švelniai su juo kalbėdami. Pavaišinkite skanėstu. Jei šeškas bandys jums įkąsti, nestipriai pliaukštelėkite gyvūnui per nosį griežtai sakydami “Fu!“. Jei gyvūnas nurims, vėl pavaišinkite jį skanėstu.
Pradžioje nelaikykite gyvūno rankose ilgai – geriau dažniau, bet trumpesniam laikui. Jei jūsų šeškas labai agresyvus, įdėkite jį į vonią ir kai tik jis pabandys jums įkąsti, apipurkškite jį vandens srove iš dušo. Taip pat galima pliaukštelėt gyvūnui per nosį arba papurtyti už pakarpos. Pabandykite vėl susidraugauti su juo; jei gyvūnas pasidarė draugiškesnis, paimkite jį į rankas ir pamaitinkite. Jei bandys kąsti, vėl apipurkškite vandeniu. Kartokite tai kelis kartus per dieną. Kai tik pastebėsite, kad gyvūnas nurimo, pradėkite dažniau jį maitinti iš rankos. Jei viskas klostysis gerai, šeškas pradės kandžiotis rečiau ir silpniau, o po kiek laiko jums jau nebereikės pirštinių.
Kandžiodamasis, šeškas tiesiog žaidžia su jumis, kaip tai darė su savo broliukais ir sesutėm. Tai įprasta daugeliui jaunų šeškų (3-4 mėnesių amžiaus), kadangi jie dar nesugeba įvertinti kandimo stiprumo. Šeškučiai žaisdami vienas su kitu ir su mama, dažnai kandžiojasi. Jiems įkandimai neskausmingi dėl storos odos. Žaisdamas su žmogumi, šeškas jį įsivaizduoja kaip kitą šešką ir todėl kandžiojasi, o žmogui tokie įkandimai skausmingi. Kai gyvūnas žaisdamas pradeda stipriai kandžiotis, apibarkite jį ir papurtykite už pakarpos. Jei tai nepakeis gyvūno elgesio, įdėkite jį į narvą. Galima nestipriai pliaukštelėt per nosį, tačiau nenaudokite šios bausmės dažnai. Po keleto pastovių treniruočių šeškas ims kandžiotis vis silpniau ir silpniau. Rankinis gyvūnas žaisdamas visgi kandžiosis, tačiau šie įkandimai bus atsargūs ir neskausmingi.
Nepamirškite bausti gyvūno, kai jis kanda ir skatinti jo, kai elgiasi gražiai. Būkite kantrūs bei užsispyrę ir po kurio laiko gyvūnas kandžiosis mažiau ir silpniau, kol visiškai pamirš tokį įprotį. Gyvūnas ims suprasti, kad žmogus ne tik nekelia jam jokios grėsmės, bet ir suteikia malonumo, tokio kaip skanėstai ir švelnumas. Kantriai pratinkite gyvūną prie rankų ir tuomet išauginsite švelnų ir patikimą gyvūną.