Kaip šnekasi šeškai (II dalis)

(Apklausos „Kaip šnekasi šeškai“, vykusios 2009 m. gegužės - birželio mėnesiais rezultatai)

Gugavimas

Kada šeškai guguoja? (Tyrime dalyvavo 181 šeškas)

Remiantis apklausos duomenimis, šeškai dažniausiai guguoja žaisdami su žmonėmis, žaisdami vieni ar su kitais giminaičiais.

Labai retai guguojantys šeškai gugavimu nudžiugina žaisdami su žmogum ar pažįstamais šeškais, girdėdami cypsiančio žaisliuko garsą. Žaidžiant su vienais žmonėmis šeškas gali guguoti daugiau, su kitais - mažiau.

Dažnai guguojantys šeškai, guguoja:

• kai tyrinėja aplinką, kai ko nors ieško, yra kuom nors susidomėję, kai atranda naujus daiktus;
• kai ką nors pavagia ir neša į slėptuvę;
• bėgiodami, šokinėdami, žaisdami vieni, su kitu šešku ar kitais gyvūnais (katinu, šuniu), su žmogumi, ar net laižydami žmogaus ranką. Kartais šeškai guguoja žaisdami su ne visais, bet tik tam tikrais šeškais ar žmonėmis;
• sudrausminus žaidžiant, kai per daug įsijaučia;
• norėdami dėmesio arba darydami kokią šeškybę;
• mėgindami atimti kažką, kas labai patinka;
• įlipę į lovą ir taip žadindami šeimininką.

Kiti gugavimo atvejai:

• būnant svetimuose namuose;
• valgant kažką labai skanaus;
• naktį, pusiau miegant;
• mėgdžiojant šeško gugavimą;
• radus mėgiamą žaislą ir nešant jį paslėpti;
• mėginant atimti cypiantį žaisliuką;
• mėginant parodyti savo valdžią prieš kitą šešką;
• susirūpinus;
• pagavus nusikaltimo vietoje.

Paprastai neguguojantys šeškai gali imti guguoti po susitikimo su kitais šeškais ar dėl gyvenamosios vietos pakeitimo arba dažnai guguojantis šeškas gali nebeguguoti atsiradus kitam šeškui.

Kada šeškai guguoja (nekastruoti šeškai > 6 mėn.)

Kastruotų šeškų gugavimo dažnumas nesiskiria nuo visų tirtų šeškų. Tačiau, gugavimo dažnumas kiek skiriasi jei šeškai yra nekastruoti. Lyginat su nekastruotomis patelėmis ir visais tirtais šekais, nekastruoti patinai guguoja dažniau. Tai greičiausiai yra susiję, su sezonu. Tikėtina, kad apklausos metu daugelis nekastruotų patinų buvo sezone, kas ir išprovokavo dažnesnį gugavimą. Nekastruotos patelės dažniau guguoja susitikusios su kitais šeškais ar žaisdamos vienos.

Kastracijos įtaka gugavimo dažnumui (Tyrime dalyvavo 41 kastruotas patinas ir 39 kastruotos patelės)

Pusės patinų ir 67% patelių gugavimo dažnumas po kastracijos nepakito. Dažniau gugavo 15% patelių ir tiek pat patinų. Tačiau, rečiau ėmė guguoti 34% patinų ir tik 18% patelių.

Ar gali šeškas guguoti nejudėdamas?

Apklausos duomenys parodė, kad dauguma šeškų guguoja tik judėdami. Visiškai nebuvo teigiamų atsakymų į klausimą „ar šeškas guguoja tik nejudėdamas“. Tačiau nustebino pakankamai didelis teigiamų atsakymų į klausimą „ar šeškas guguoja ir judėdamas ir nejudėdamas“ skaičius. Paprastai šeškai guguoja dėl ko nors susijaudinę, susidomėję ir garsines emocijas lydi judesys. Papildomai apklausus keletą žmonių, nurodžiusių, kad šeškas guguoja ir judėdamas ir nejudėdamas, jie vis dėlto nebuvo tikri dėl gugavimo nejudant, taigi klausimas “ar iš tiesų šeškas gali guguoti ir nejudėdamas” - lieka atviras.

Pastaba: nekastruotų šeškų grupėje yra tik vyresni nei 6 mėnesių šeškai.

Ar keičiasi gugavimo dažnumas senstant?

Remiantis apklausos duomenimis, gugavimo dažnumas senstant nepasikeitė apie 50% šeškų. Su laiku guguoti dažniau pradėjo apie 25 šeškų. Tokia pati dalis šeškų senstant ėmė guguoti rečiau. Panaši statistika matyti visų šeškų: kastruotų patelių ir patinų, bei nekastruotų patinų grupėse. Išsiskiria nekastruotų patinų grupė, kur su laiku gugavimas visiškai nesumažėjo. Rezultatai įdomūs, tačiau kadangi šioje grupėje buvo tik 8 šeškai, reiškinys lieka diskutuotinas.

Pastaba: nekastruotų šeškų grupėje yra tik vyresni nei 6 mėnesių šeškai.

Kokias emocijas išreiškia šeškas guguodamas?

Apie 60% šeškų guguodami išreiškia džiaugsmą, susidomėjimą, susijaudinimą, kvietimą žaisti. Apie 25% šeškų guguodami išreiškia pyktį, nepasitenkinimą. Nedidelė dalis apklaustųjų nurodė, kad šeškai guguodami išreiškia baimę ar skausmą. Paprastai šeškai neturėtų guguoti kai bijo ar jaučia skausmą. Lieka neaišku ar gugavimas nebuvo supainiotas su kitais garsais (pvz. riksmu) ar turime išskirtinių šeškų, kurie guguoja net „per ašaras“. Gugavimu emocijas vienodai išreiškė kastruotos patelės ir patinai. Tačiau, įdomu pastebėti, kad nekastruoti patinai palyginti retai gugavimu kviečia žaisti, o daugiau nekastruotų patelių gugavimu išreiškia susijaudinimą ir džiaugsmą.

Pastaba: nekastruotų šeškų grupėje yra tik vyresni nei 6 mėnesių šeškai.

Šnypštimas

Ar dažnai tavo šeškas šnypščia? (Tyrime dalyvavo 184 šeškai)

Pastaba: nekastruotų šeškų grupėje yra tik vyresni nei 6 mėnesių šeškai.

Kastravimas šeškų šnypštimui didelės įtakos neturi, tačiau patelės (tiek kastruotos, tiek nekastruotos) šnypščia kiek dažniau.

Situacijų kuomet šeškai šnypščia pavyzdžiai:

• supykęs, kai jam daroma kas nors nemalonaus
• ant kito šeško, kai nori, kad jį paliktų ramybėje, kai artyn lenda kiti šeškai
• pykdamas ir gindamasis nuo kitų šeškų
• kai išsigąsta
• paėmus už pakarpos
• netikėtai prie jo priėjus
• kai būna suerzintas (pvz. mėginant atimt mylimiausią žaislą ar skanėstą)
• auklėjant
• šukuojant
• jie neleidi daryti ką jis nori
• kai daroma tai kas jam nepatinka (pvz. gąsdinant)

Ar keičiasi šnypštimo dažnumas šeškui senstant? (Tyrime dalyvavo 87 šeškai)

Kastracija ir lytis šnypštimo dažnumo kitimui su amžiumi - įtakos neturi.

Kokias emocijas išreiškia šeškas šnypšdamas (Tyrime dalyvavo 177 šeškai)

Pastaba: nekastruotų šeškų grupėje yra tik vyresni nei 6 mėnesių šeškai.

Šeškai taip pat šnypščia kai:

• gąsdina
• gina savo grobį;
• prašo dėmesio;
• perspėja;
• puola ar ginasi;
• susitinka šunį ar katiną;
• žaisdami, puolant iš pasalų.

Kastracijos įtaka šnypštimo dažnumui (Tyrime dalyvavo 42 kastruoti patinai ir 38 kastruotos patelės)

Rujos/sezono įtaka šnypštimo dažnumui (Tyrime dalyvavo 15 nekastruotų patinų ir 15 nekastruotų patelių)

Klyksmas

Kada šeškas klykia (spiegia, rėkia)? (Tyrime dalyvavo 180 šeškų)

Kada dar šeškai klykia?

• netikėtai pamatę didelį judantį objektą (paprastai taip daro tik maži šeškiukai, maždaug iki 3-jų menesių amžiaus);
• atnešus į naujus namus (pvz. atskyrus nuo mamos ir kitų šeškiukų klykė visą naktį);
• būdami labai laimingi pvz. pamatę pavadėlį su kuriuo eina į lauką;
• 2-4 mėn. šeškiukas uždarytas nakčiai i narvelį;
• maudant;
• baudžiant purtant už pakarpos;
• kai nori dėmesio;
• išgirdę nemalonų garsą.

Kastracijos įtaka klyksmui

Kada šeškas inkščia? (Tyrime dalyvavo 164 šeškai)

Skirtumų tarp lyties ir kastracijos nenustatyta

Kada dar šeškas gali inkšti:

• kai žaidžia su kitu šešku, nesvarbu skauda jam ar ne skauda
• šeškiukas naujuose namuose atskirtas nuo mamos
• darant ką nors ko jis nemėgsta (karpant nagus, maudant, neleidžiant kur ištrukti ir pan.)

Ar šeškai steni (su garsu) tuštindamiesi? (Tyrime dalyvavo 177 šeškai)

Ar šeškai miegodami knarkia? (Tyrime dalyvavo 176 šeškas)

Kokius dar garsus šeškai skleidžia miegodami?

Miegodami (o gal ir sapnuodami) šeškai gali ne tik knarkti, bet ir leisti kitokius garsus, kuriuos kartais sunku apibūdinti. Jie gali cyptelėti, silpnai cypti, švilpti, pypsėti, niurnėti, kriuksėti, inkšti, aikčioti, dejuoti, šnypšti ar net leisti trumpą spiegiantį lojimą primenančius garsus. O kai kas miegodamas gugsi lyg juokdamasis. Be to, miegant šeškas gali čepsėti, stenėti, garsiai kvėpuoti

Ar tavo šeškas žagsi? (Tyrime dalyvavo 178 šeškai)

Ar tavo šeškas dūsauja? (Tyrime dalyvavo 158 šeškai)

Kada dar šeškas gali dūsauti?

• nėščia patelė prigula ir atsidusta
• kai pavargsta, poravimosi metu
• patinas eina, guguoja, žymi teritoriją, prigula ir atsidusta
• jei šnypštimu nepasiseka „prisiprašyti“ būti paleistam ant žemės, tada pradeda labai giliai ir gailiai dūsauti