Kaip šnekasi šeškai (I dalis)

Šeškai aplinkoje orientuojasi uoslės, klausos ir regėjimo pagalba. O tarpusavyje bei su žmonėmis bendrauja kvapų, garsų bei kūno kalba. Nors šeškai yra gana tylūs gyvūnai, jie geba skleisti daug ir įvairių garsų. Kaip ir žmonės, skirtingais garsais jie išreiškia savo emocijas. Dviejų vienodų šeškų nebūna, todėl be abejo jie skiriasi ir savo „kalbumu”, vieni yra labai „kalbūs“, kiti – tyleniai. Laukiniai šeškai skleidžia šiek tiek kitokius garsus nei naminiai.

Gugavimas

Tai labiausiai paplitęs bei labiausiai žinomas šeškų skleidžiamas garsas. Šis garsas dažnai reiškia, kad šeškas yra žaismingas, patenkintas ir laimingas. Kai kurie šeškai guguoja labai retai ar visai neguguoja. Tuo tarpu kiti šeškai – tikri šnekoriai – guguoja labai dažnai. Gugavimas gali būti tylus, vos girdimas tarp kitų šeško sukeltų garsų, arba pakankamai garsus ir aiškus. Šeškai guguoja išreikšdami gerą nuotaiką, susidomėjimą, tyrinėdami naują aplinką, žaisdami vieni patys, žaisdami su žmonėmis ar kitais šeškais. Guguodami šeškai atkreipia į save dėmesį, padrąsina žaidimo partnerį. Kai šeškas guguoja šokinėdamas pirmyn ir atgal – kviečia jus žaisti. Gugavimas keičiasi sezono/rujos bei motinystės metu. Nekastruotų patinų gugavimas sezono metu padažnėja. Rujojančios patelės taip pat guguoja dažniau. Patelės ypatingai „šnekios“ pasidaro augindamos vaikus. Įdomu pastebėti, kad gugavimas padažnėja ir tampa garsesnis kai vaikams atsiveria ausys (apie ketvirtą savaitę). Keičiasi ne tik patelių gugavimo dažnumas, bet ir pats gugavimas tembras, kuris darosi ištisinis, nepertraukiamas, primenantis balandžių burkavimą.

Gugavimo pavyzdžiai:

• Tylus retas gugavimas, kuri užgožia pašaliniai garsai: šeškas šokinėdamas kviečia žmogų žaisti; gugavimas nustelbiamas kitų šeško keliamų garsų (bėgiojimo laminatu) ar šeškas (patinas sezono metu) žaidžia vienas su celofaniniu maišeliu.
• Šeškas guguoja tyrinėdami naują aplinką (rujojančios patelės gugavimas tyrinėjant naują aplinką)
• Šeškė - mama guguoja savo 4 savaičių (jau galintiems girdėti) vaikams. Pradžioje šeškė guguoja tyliai valgantiems vaikams (girdisi vaikų čepsėsimas bei verksmas), vėliau mama tvarko vaikus ir guguoja garsiau bei dažniau
• Šeškas guguojas žaizdamas vienas: jaunas šeškiukas guguoja žaisdamas vienas, ar su pliušiniu žaisliuku
• Šeškų gugavimas žaidžiant su kitais šeškais: 7 savaičių šeškiukai žaidžia su mama, šeškai guguoja žaisdami tarpusavyje (gu gu gu gu)
• Šeškų gugavimas žaidžiant su žmogumi: šeškutė bėga guguodama kai prieš tai žmogaus ja pakuteno. Šeškas žaidžia su žmogumi, nori atkreipti dėmesį

Šnypštimas

Priklausomai nuo to ką konkrečiu metu veikia šeškas - šnypštimas gali reikšti skirtingus dalykus. Kai kurie šeškai šnypščia labai daug ir tai greičiausiai reiškia tokį šnekėjimosi būdą, tačiau dauguma šeškų šnypščia tik tuomet, kai nori perduoti tam tikrą informaciją. Dažniausiai šnypštimas reiškia įspėjimą „atstok“, nepriklausomai nuo to kam tas šnypštimas skirtas: žmogui, kitam šeškui ar kitam gyvūnui (šuniui, katei).

Šnypštimas taip pat gali reikšti priešiškumą kitam šeškui. Pvz. susitikus svetimą šešką, šnypštimu galima pasakyti „dink iš akių“. Pasitaiko, kad žaidžiant dviems šeškams vienas jų pradeda šnypšti. Tokiu šnypštimu šeškas pasako, kad jam jau gana žaidimų. Šeškas gali šnypšti ant žmogaus jei žmogus neleidžia ko nors daryti ar nori ką nors atimti: pvz. skanėstų maišelį (kartu su šnypštimu girdėti ir piktas kriokimas – atrodo šeškas rimtai pyksta). Dažnai šnypštimas reiškia susijaudinimą, baimę, konfliktą, agresiją, pyktį, nepasitenkinimą. Priklausomai nuo situacijos, šnypštimu šeškas sako „neimk – įkąsiu“, „palik ramybėje“ . Pvz. erzinamo šeško skleidžiami garsai (sss, sss, sss).

Riksmas, klyksmas

Tai garsas, kuris pasitaiko ne dažnai. Riksmą (panašų į žuvėdros klyksmą) šeškai skleidžia reaguodami į stiprų skausmą, stipriai supykę ar labai išsigandę. Kartais šeškai rėkia į namus atėjus naujam šeškui, kai muštynių metu reikia nustatyti dominavimą (riksmas).

Cypimas, cypsėjimas, čerškimas, riksmas

• žaidžiant, kuomet žaidimo metu puola kitą šešką (kitą gyvūną). Pvz. jaunas šeškas žaidžia su šunimi. Girdėti cypsėjimas, riksmas.
• kai pešasi, pyksta ar kuo nors nusivilia. Pvz. du šeškai žaidžia, kovoja. Girdisi riksmas, cypimas, cypsėjimas
• o kartais, net mėgindami „iškaulyti“ skanėstų (Cypcėjimas, rėkimas).

Verkimas, verkšlenimas, inkštimas

Garsas reiškiantis diskomfortą, skausmą, išgąstį, baimę. Verkšlenimas taip pat gali reikšti tai, jog šeškas nori dėmesio. Šeškiukai verkia būdami alkani, norėdami atkreipti motinos dėmesį. Verkia anksti nuo motinos atskirti šeškiukai svetimoje aplinkoje (7 savaičių šeškutė verkia mamos): verkimas, verkimas. O štai kaip verkia nubaustas suaugęs šeškas. Garsai išreiškiantys nusiskundimą Šiuos garsus šeškai skleidžia karpant nagus, valant ausis, ar paprasčiausiai tvirtai ir nepatogiai laikomi žmogaus. Kitaip sakant, bet kuriais atvejais kuomet reikia pasakyti „man taip nepatinka“. Šį garsą galime išgirsti kai žaidimo partneris pasitraukia, kai staiga dingsta žaisliukas (pvz. po spinta) ir pan.

Lojimą primenantis garsai

Šie garsai paprastai reiškia išgąstį, susijaudinimą, nepasitenkinimą. Šeškiukui maigomas, spaudomas, kutenamas pilvukas ir atsakas į tai - lojimą/ kriuksėjimą primenantys garsai. O čia „lojimas“ šeškiuko, kuriam neleidžiama eiti kur nori.

Kosėjimas, čiaudėjimas

Kaip ir žmonės, šeškai kosti, (vėl kosti), ir čiaudo jei jų kvėpavimo takai dirginami. Tai gali būti ir dėl kvėpavimo takų infekcijų (pvz. gripo viruso). Retais atvejais šeškai čiaudi esant alergijai, kuomet kurie kraikai įjautrina kvėpavimo takus. Dažniausia čiaudėjimo priežastis – tai uostinėjant į nosies ertmę patekusios dulkės. Čiaudėjimas gali būti vienkartinis (čiaudi, čiaudi) ar pasikartojantis (čiaudi, čiaudi). Šeškas gali pradėti čiaudėti kasdamas žemes ar taškydamas vandenį.

Knarkimas

Ir šeškai miegodami kartais knarkia! O knarkia jie gana individualiai: knarkia, knarkia, knarkia, vėl knarkia, knarkia, dar knarkia, knarkia, ir vis knarkia.

Atodūsis ir žiovulys

Taip, šeškai dar ir dūsauja. Taip daryti jie gali dėl įvairiausių priežasčių. Vieni jų dūsauja labai retai, kiti – dažnai. Atsidūsti šeškas gali lakstydamas ir „pavargęs“ priguldamas ant žemės, norėdamas atkreipti dėmesį, iš nuobodulio, nubaustas. Atsidūsta ir jausdami malonumą, paimami ant rankų, ar net miegodami, tik pabudę. O žiovavimas kartais galima ir gana garsiai.

Garsai žaidžiant (čepsėjimas, puškavimas)

Čepsėti galima ne tik valgant, bet ir žaidžiant. Šeškui žaidžiant galima išgirsti ir tokius garsus. O susidomėjimą bei pasitenkinimą galima išreikšti tokiu puškavimu.

Stenėjimas

Kartais šeškai skleidžia garsus tuštindamiesi. Tai gali būti tiesiog stenėjimas (kad tik greičiau atlikti reikalus ir bėgti), tačiau kartais tai gali būti ir ligos požymis (skausmas tuštinantis).

Keisti garsai

Ką šeškai nori pasakyti šiais garsais .... deja ....išversti nesugebėjom:

• Šeškas laižo metalinius stumdomų durų rėmus ir dvėsuoja į juos (garsas)
• Šeškas laižo metalinę koją ir dvėsuoja į ją (garsas).

Mišrūs garsai

Kaip ir mes vienu žodžiu ne visada galime išreikšti mintį, taip ir šeškai - norėdami „viską“ papasakoti naudoja ne vieną, o keletą vienas po kito sekančių garsų. Pvz. kaip paaiškinti šeimininkui, kad nepatinka jei kutena jam pilvuką. Nusiskundimas pereina į nepatenkintą gugavimą, kriokimą, čirškėjimą, dvokavimą, šnypštimą (pradžioje tik skundžiasi, o paskui jau ir grasina šnypštimu!). O ką daryti jei kas prispaudė uodegą? Kalba panaši - pradžioje nusiskundimas, o vėliau bandymas išlaisvinti uodegą, dvokavimas ir pagaliau pyktis (urzgimas, šnypštimas, piktas gugavimas).

Bendravimas tarp šeškų

• Susitikę svetimi šeškai „aiškinasi santykius“. Girdėti gugavimas pereinantis į cypavimą
• Draugystės nebus. Vienas šeškas (guguoja) skriaudžia kitą (rėkia, cypia)
• Naujas šeškas atvyko į namus. Senbuvis visai nesidžiaugia ir kai naujokas artinasi žaisti, pasipila eilė ne per meiliausių garsų. Senbuvis cypia, rėkia, šnypščia; naujokas - tyli. Tuos pačius šeškus pasidėjus greta ant kelių - senbuvis verkšlena (skundžiasi savo dalia), vėliau rėkia ant naujoko (garsas)
• Nekastruotas patinas sezono metu guguodamas kalbina paneles, kurioms nieko kito nelieka daryti, tik cypauti
• Du šeškai mėgina pasidalinti namuku, kovoja dėl jo. Girdisi šnypštimą, kriuksėjimą, cypsėjimą primenantys garsai
• Du šeškai grumiasi dėl guolio. Vienas šeškas guguoja, kitas – cypia, cypsi.

Poravimasis

Poravimosi metu dažniausiai patinas guguoja, o patelė cypauja. Sueities metu patinas gali šnopuoti, leisti prunkštimą primenančius garsus. Tačiau poravimasis gali įvykti ir visiškai tyliai.

Kalba šeškiukai

• Ką tik gimę šeškiukai (garsas, garsas)
• 4 dienos
• 6 dienos, mamos prausiamas šeškiukas, 6 dienų šeškiukas ieško spenelio
• 1 savaitė (garsas, garsas)
• 10-ties dienų vaikai prausiami mamos (garsas, garsas)
• 2 savaitės
• 5 savaitės
• Pažadinti iš miego, dar nevalgę 6 savaičių šeškiukai laksto ir verkšlena. Tie patys šeškiukai jau sotūs žaidžia su žmogum ir tarpusavyje.

Šeškės-mamos bendrauvimas su vaikais

• Motina nešioja 2 savaičių rėkiančius vaikus į lizdą. Įsiklausius galima girdėti tylų motinos gugenimą
• Mama uždaryta narvelyje ir negalėdama pasiekti 4 savaičių šeškiukų, jiems guguoja
• Mama rūpinasi valgančiais 5 savaičių vaikais, guguoja jiems
• 6 savaičių šeškiukai žaidžia su mama. Vaikai cypsi, mama guguoja
• Šeškė rūpinasi valgančiais 6 savaičių vaikais. Girdisi motinos gugavimas ir vaikų čepsėjimas valgant.

Mažieji plėšrūnai

• 3,5 savaičių šeškiukai, valgo žalią mėsą ir rėkia „šalin rankas nuo mano maisto“, kai bandoma atimti maistą
• 5 savaičių šeškiukai (jau tikri plėšrūnai) valgo žalią mėsą
• 6 savaičių šeškiukai valgo žalią mėsą, dėl jos pešasi tarpusavyje ir pyksta jei žmogus juos paliečia valgančius. Jau tikra kova dėl būvio (t.y. maisto) ! (pešasi dėl mėsos)
• 6 savaičių šeškiukas pyksta kai bandoma iš jo nasrų atimti mėsą. Emocijas jau reiškia išraiškingai: ne tik rėkia, bet gąsdina šnypšdamas!

Maži, bet jau moka reikšti emocijas

• 9 savaičių šeškiukas verkia/rėkia būdamas narve vienas. Reikalauja dėmesio. O štai ką šneka tas pats šeškiukas išimamas iš narvo ir vėliau glostomas
• 9,5 savaičių šeškiukas žaidžia su dirželiu, tampo jį. Norėtų dirželį paimti, tačiau jis pritvirtintas. Oi kokios emocijos, pyktis! Fone girdisi kitų šeškiukų garsai
• O štai kaip išreiškia nepasitenkinimą 2 mėnesių šeškiukas, negalėdamas patekti kur nori. Girdisi rėkimas, verkšlenimas pereinantis į lojimą.

Šeškų skleidžiami garsai nesusiję su balsu

• „Grojimas grotomis“. Išvertus i lietuvių kalbą reiškia „išleisk mane greičiau!“
• Nagais krapšto duris. Lietuviškai - atidaryk, man REIKIA ten!
• Kilimo kasimas. Ech, kokia kieta žemė. Ir kada aš išsikasiu normalų urvą?
• Bėgimas laminatu. O čia ne mano kaltė, kad bėgu lyg su kanopom. Ištieskit kambarius kilimais (bus galima dar ir pakasti) arba dar geriau - užsėkit žolę – tada nebildėsiu
• Ką tik išmaudytas šeškas džiovinasi, laižosi. Na ir ko sušlapinot mane?
• Kasosi. Na ir kada man užaugs naujas kailiukas?
• Uosto, uostinėja. Ir iš kur toks kvapas sklinda?
• Valgo sausa maistą. Pagaliau! Galima užkrimsti. Nu čia ne pelė (kurią pasigaučiau, jei laivas bučiau), bet kai alkanas viskas skanu
• Valgo grobį. Oi kaip skanu!
• Laka vandenį. Oi troškina nuo to sauso maisto!

Už didelę pagalbą ruošiant šį straipsnį širdingai dėkojame šiems Šeško Klubo forumo vartotojams: KENZOO, Virginija, egas, Valdas, Nike, EGLĖ, Sandra, birute, Juozas.