Šeškų akys ir rega
Akys
Malonu manyti, kad šeškai, garsūs savo juokingais judesiais, žaidimais ir kvailiojimais, tai daro norėdami atkreipti žmogaus dėmesį ar jį pralinksminti. Teisybė tokia, jog šeškučių akys ir regėjimas, yra vienas pagrindinių kaltininkų jų “kvailiojimams”.
Nors šeško regėjimas nėra taip gerai išvystytas kaip jo klausa ar uoslė, norint auginti sveiką ir laimingą draugą, akių priežiūra yra be galo svarbi.
Šeško akių struktūra
Šeško akių struktūra kažkuo panaši į žmogaus. Virš akies yra “antakis” iš aštuonių ūsiukų, kuris apsaugo šeškiuko akis nuo dulkių ir kitokių svetimkūnių, krentančių iš viršaus. Žmogaus antakių plaukučiai daug trumpesni, nes mes, akių apsaugai, taip pat turime blakstienas, kurios pas šeškus – labai trumpos. Šeško akies rainelė ir vyzdys dažniausiai tokios tamsūs, jog jų beveik neįmanoma atskirti vieno nuo kito.
Sveikos akys
Laikant šeškučio snukutį atsuktą į šviesą, šeško akys turi būti skaisčios ir neapsiblaususios, spindinčios be jokių matomų baltų dėmelių vyzdyje, ne ašarojančios ir be jokių nutekėjimų. Abi akys turi būti vienodo dydžio ir, išskyrus akies kamputį, vidinis vokas neturi būti matomas. Kilus bet kokiam įtarimui dėl akių sveikatos, reikėtų nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Akių spalva
Šeško akis dažniausiai tamsiai ruda (sabalo tamsesnė, beveik juoda, pastelinio atspalvio šeškų kiek šviesesnė), tamsiai raudona arba raudona (albinosas). DEW akys buna ivairių spalvų – juodos, tamsiai raudonos, mėlynos.
Iš tikrųjų albinoso akys nėra raudonos, jos skaidrios ir visai neturi pigmento. Raudona spalva, kurią mes matome, yra cirkuliuojantis kraujas. Panašiai yra ir su tamsiai raudonomis, kurias kartais turi DEW (balti juodaakiai) ar „black roan“ šeškų akimis. Pigmento tokiose akyse yra nedaug ir spalva, kurią mes matome, yra rudos ir cirkuliuojančio kraujo kombinacija.
Šeško regėjimas: koks jis?
Per vieną ar du šeško kūno ilgius esančius daiktus ir objektus, šeškas mato detaliau nei mes. Arti esančius daiktus, šeškai mato daug aiškiau nei katės, bet blogiau nei dauguma graužikų. Tačiau tiesiai po savo nosimi, šeškai turi, taip vadinamą, “akląjį tašką”, ir daiktus po savimi jie užuodžia, bet jų nemato. Kuo toliau šeškas nutolsta nuo tam tikro daikto ar objekto, tuo blogiau jis mato jų struktūrą. Nepanašu, kad stovėdamas šalia tavo kojų ir žiūrėdamas į tavo veidą, jis matytų tavo bruožus. Šeškas tiesiog žinos, kad tu tokį turi. Tad susitikimai su kitais mažais objektais, pvz. žaislais, tavo augintiniui yra ganėtinai svarbūs, taip leidžiant jam išnaudoti galimybę padūkti su tais objektais, kuriuos jis puikiai mato.
Šeškų regėjimas yra “stereoskopinis”, tai reiškia, kad šeškučių akių padėtis yra daugiau skalpo šonuose ir jie turi gerai išvystytą periferinį (nutolusį nuo centro) regėjimą (kaip ir daugelis gyvūnų, kaire ir dešine akimis atskirai, sugebėtų matyti du skirtingus objektus vienu metu, atskirai judinti abi akis). Tačiau, naminio šeško “stereoskopinis” regėjimas skiriasi nuo Europos miškinio, stepinio ar netgi Amerikos juodakojo (black-footed ferret) šeško, nes domestikacijos eigoje, naminio šeško akiduobių vieta skalpe, šiek tiek pakito. Nors šeškai galėtų “žvairuoti“ savo akis idant stebėti kelis skirtingus daiktus vienu metu, jie savo akyčių niekada tam nenaudoja. Kaip ir mes, šeškai žiūri į priekį arba pasuka savo galvytę į šoną.
Studijuojant šeškų elgesį, rezultatai parodė, kad daugelis šeškų neturi mirties baimės ir lengvu žingsniu, net nesusimąstę, gali nukristi nuo stalo, knygų lentynos ar bet kokio skardžio. Visame kaltas šeškų regėjimas, nes mūsų augintiniai, dažniausiai, tiesiog nesugeba įžiūrėti, kiek aukštai jie „kybo” nuo žemės. Turint tai omeny ir norint užtikrinti savo augintinio ilgaamžiškumą, būtina pasirūpinti jo saugumu. Būtina ne tik užkamšyti visus plyšius ar suslėpti šeško sveikatai pavojingus daiktus, bet ir užtikrinti, kad namų aplinkoje šeškas neturėtų galimybės pasiekti aukščiausią knygų lentyną ir nukritęs susižeisti ar dar blogiau – užsimušti.
Tačiau verta pabrėžti, kad pasitaiko ir tokių šeškų, kurie, kaip ir jų laukiniai broliai, paniškai bijo aukščio ir atsidūrę ant stalo krašto, su baime repečkosis atgal iš kur atėję ar jausis labai nepatogiai patupdyti ant tavo peties, jei jų neprilaikysi ranka.
Vaizdinis šeško stimuliavimas
Pasak, šeškų tyrinėtojos Fara Shimbo, bandyti dresiruoti, mokinti šešką tam tikrų komandų naudojant vaizdinį stimuliavimą (pvz., naudoti rankos ženklus norint išmokyti šešką triukų) gali būti beviltiškas darbas, neduodantis jokių rezultatų. Šeškučiai labai retai atkreipia dėmesį į vaizdinį stimuliavimą, t.y. rankos mostus, gestus ir panašiai. Yra žinomas faktas, jog šeškai – nuostabūs labirintų meistrai, tačiau pačio labirinto ir labirinto takų išvaizda šeškams niekuo neimponuoja ieškant teisingo kelio painiais tuneliais. Tačiau, labirinto sienelių, takų išvaizda, pvz. ryškios spalvos, įtakos laiką, kurį šeškas skirs tam tikroms labirinto dalims.
Jeigu iškyla būtinybė naudoti vizualinius stimulus, daryti tai reikėtų labai apgalvotai. Šeškas daug daugiau dėmesio skirs sudėtingesniems stimulams. Pavyzdžiui, tavo augintinis daug ilgiau tyrinės juodą popieriaus lapą margintą baltais dryžiais ar taškais, nei spalvintą viena spalva.
Regėjimas tamsoje: spindinčios akys
Šeško akys geriausiai funkcionuoja prieblandoje arba vakarėjant ir auštant. Šis fenomenas, tikriausiai, išlikęs dar iš tų laikų, kai mūsų naminiai šeškai buvo “miškinukai”. Laukinio šeško medžioklės laikas ir socialinis aktyvumas vyksta būtent vakarėjant ir auštant. Šeškų regėjimas labai pablogėja visiškoje tamsoje, taip pat, jiems ganėtinai sunku prisitaikyti prie labai ryškios šviesos. Tačiau, jų gebėjimai matyti aplinką tamsoje yra daug geresni nei žmogaus.
Tamsoje šeško akys šviečia. Iš tikrųjų, pačios akys nešviečia, jos tiesiog geba atspindėti ypatingai silpną šviesą tamsiose erdvėje. Panašiai kaip katės ar arklio, šeško akių tinklainės gale yra “spindinti plėvelė” (“tapetum lucidum”). Tai akies sluoksnis, kuris atspindi net ir silpniausią šviesos šaltinį. Šis papildomas refleksas padeda šeškam geriau matyti aplinką esant prieblandoje ir tamsoje. Šeškučio akys gali “žibėti” skirtingomis spalvomis. Pavyzdžiui, albinoso raudonos akys, dažniausiai spindės ryškiai rožine spalva. Tamsiai raudonos (vyno spalvos), šviesiai rudos (pvz. pastelinio atspalvio šeško akys) ar mėlynos akys švytės raudonai. Rudos akys, dažniausiai, spindės žalia ar geltona spalva. Labai retais atvejais, šeško akys tamsoje gali spindėti dvejomis skirtingomis spalvomis: viena akis – žaliai, kita – raudonai.
Kita, gana gero matymo tamsoje, priežastis yra šeško akies forma. Palyginus žmogaus ir šeško akis, šeško akių forma primena įpjovą. (iliustracija) Tokia akių forma paaštrina daiktų ryškumą, kartu sustiprindama objektų formas tamsoje. Kačių akių forma, taip pat, primena įpjovą, tačiau katės akies vyzdys yra vertikalus, o šeško - horizontalus. Būtent dėl šios priežasties katės ir šeško medžioklės instinktai pabunda stebint skirtingai judančius objektus. Aukštyn – žemyn šokinėjantį kamuoliuką stebinti katė, neparodys daug emocijų, tačiau šeškui tai bus labai įdomus žaidimas, priverčiantis šeškiuką tapti “medžiotoju”.
Įpjovos formos vyzdys taip pat gelbsti šešką dėl trumparegystės. Nors jis ir nematys aiškios daikto ar objekto formos ir detalių, esančių toli, tačiau judesį jis pastebi ganėtinai gerai. Taigi, jei kitame kambario gale stovėsi nejudėdamas, tavo augintinis, tikriausiai tavęs net nepastebės, bet į tave bus atkreiptas dėmesys iš karto, kai tik sujudėsi!
Ar šeškai skiria spalvas?
Tiriant laukinius šeškus, išsiaiškinta, jog pastarieji skiria raudoną ir mėlyną spalvas. Taip pat, tikima, jog jie geba atskirti žalią ir geltoną. Vis dėlto, naminių šeškų domestikacija sumažino mūsų mažųjų gebėjimą matyti spalvas. Keletas tyrimų parodė, kad naminiai šeškiukai geba matyti tik raudoną, o visos kitos spalvos lieka pilkos ir pilkšvi atspalviai. Ir tai nestebina, juk šeško regėjimas nėra svarbiausias pojūtis, ir spalvų skyrimas visiškai nereikalingas faktorius. Tad, tau tikrai nereikia rūpintis, mėginant surasti savo šeško mėgstamiausios spalvos hamaką!
Akies „gyvenimas”
Tik ką gimusio šeškučio akys sudaro tik 25% suaugusio šeško akies. Kai mažyliai pagaliau pilnai atsimerkia, būdami 28-35 dienų amžiaus, jų akyčių dydis vis dar būna tik 60% suaugusio šeško akies. Apie trijų mėnesių amžiaus mažylis jau turi suaugusio šeško dydžio akis. Toks lėtas akies vystymasis tik dar karta įrodo, jog šeškui jo regėjimas yra daug mažiau reikalingas pojūtis, negu klausa, uoslė ar lytėjimas. Pasitikėjimas kitais savo pojūčiais yra puiki savybė, nes ganėtinai daug šeškų senatvėje apanka, tačiau ir toliau sugeba gyventi taip pat patogiai ir puikiai orientuojasi aplinkoje.
Akli šeškai ir regėjimo problemos
Akli šeškai nėra stebuklas. Visai nemenkas procentas šeškų netenka regėjimo dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Jaunas šeškas gali prarasti regėjimą dėl ligos, kartais netgi nuo vaistų, kuriais jas gydome. Taip pat, šeškas gali apakti susižalojęs vieną ar abi akis. Šeškui senstant, jų regėjimas prastėja lygiai taip pat, kaip ir žmonių ir dažnai, šeškas apanka visiškai. Taip dažniausiai atsitinka dėl kataraktos (akių liga).
Kai kurie šeškiukai gimsta be akies lęšiuko (afakija, lot. aphakia), su neišsivysčiusiu akies lęšiuku (mikrofakija, lot. microphakia) arba su nepilnai išsivysčiusiomis akimis (microphthalmos). Labai dažnai tai būna įgimti defektai, todėl tokie šeškai jokiu būdu neturėtų būti veisiami! Liga, genetinis paveldinamumas ar apakimas laikui bėgant, šeškui nesutrukdo nugyventi pilnavertiško žaismingo gyvenimo. Daugelis šeimininkų net nepastebi, jog jų šeškutis aklas. Akli šeškai genialiai prisitaiko prie juos supančios aplinkos, tiesiog įsimindami kiekvieną daiktą narve ar kambariuose ir atstumus tarp jų. Suprasi, jog tavo šeškutis aklas, jei namo parnešęs naują daiktą ar uždaręs duris, kurios visada būdavo atidarytos, pamatysi jį „bumbsint“ galvyte į tokius namų pertvarkymus. Akli šeškai naujose, nepažįstamose vietose bėgios palei kambario sienas, uostinėdami ir neužilgo „išmoks atmintinai“, tai, kas juos supa. Dažnai namuose, kuriuose gyvena keli ar keletas šeškų, aklasis „sau į porą susiras matantįjį“ ir pastarasis iki dienų galo bus aklojo „akys“.
Alergijos ir akių uždegimai
Jūsų šeškučio akys ašarotos, vandeningos? Aiškiai matomi nuotėkiai iš akių gali pranašauti alergiją. Šeškų kvėpavimo sistema yra ganėtinai jautri ir alergenai, kurie dirgina plaučius gali suerzinti ir akis. Vienas iš dažniausių dirgiklių, sukeliančių alergiją, tūno šeškučių “tualetuose”. Dulkantys, limpantys kraikai ir kraikai su specialiais kvapais neturėtų būti naudojami. Dažnas šeškai būna alergiškas kedro drožlėms truputėlį rečiau - pušies.
Kita, dažnai pasitaikanti alergijos priežastis, tai įvairiausi preparatai, kuriuos žmogus naudoja, norėdamas nuslopinti natūralų šeško kvapą. Oro ar kilimų gaivkliai taip pat gali sukelti šeško akių ašarojimą. Reikėtų įsitikinti, kad gaiviklis, kurį naudojate iš tiesų neutralizuoja kvapus, o ne tiesiog juos „pridengia“. Gaiviklių, skirtų kilimams, nepatartina naudoti visai.
Vandeningos (tekantis skystis lipnesnis negu ašaros ir yra balkšvos, geltonos ar žalios spalvos) ar patinusios, pabrinkusios akys, tai pirmi uždegimo požymiai. Uždegimas gali slypėti pačioje akyje arba būti vienu, iš kažkur kitur tūnančios ligos, simptomų. Padidėjęs akių vandeningumas ir ašarojimas taip pat gali pasireikšti šeškui peršalus ar sugripavus. Tekančios akys gali reikšti konjunktyvitą – akių junginės uždegimą, keratitą ir blogiausiu atveju, tekantys pūliai gali būti šunų maro požymis. Šeimininkas turėtų reguliariai skiepyti šeškutį nuo šunų maro.
Jei akys ašaroja, pūliuoja, tačiau namuose nėra jokių šeškui alergiją sukeliančių medžiagų, reikėtų iš karto parodyti augintinį veterinarijos gydytojui. Tikėtina, kad šeškučiui bus išrašyti antibiotikai arba specialūs akių lašeliai.
Akies su(si)žalojimas
Ašarojančios akys ne visada reiškia akies alergiją ar uždegimą. Kartais į šeškučio akį patenka dulkės, kailiuko plaukeliai, kilimo dalelytės ar žemės kruopelytė po žaidimų smėlyje. Tokiu atveju, šeškutis dažnai mirksės arba bandys sudirgintą akį laikyti užmerktą. Jei, apžiūrint akis, pastebėjote svetimkūnį, jokiu būdu nebandykite jo pašalinti pirštu ar kokiu kitu daiktu. Paprasčiausias būdas pašalinti svetimkūnį, sukeliantį diskomfortą, iš šeškučio akies, ją išplauti silpno druskingumo skysčiu, skirtu minkštiems kontaktiniams lęšiams
Galų gale, tekančios akys gali pranašauti silpną akies susižalojimą atsiradusį šeškui žaidžiant ar perbraukus snukučiu aštresnį daiktą. Veterinarijos gydytojas turėtų rekomenduoti akies lašelius ar tepaliuką, kurie sumažintų akies dirginimą ir pagreitintų patį gijimą.
Deja nelaimingi atsitikimai kartais neišvengiami, net ir puikiai šeškučio saugumui pritaikytuose namuose. Rimtesnio su(si)žalojimo atveju, akis dažniausiai užgyja, tačiau tampa mažesnė ir ne funkcionuojanti. Pasitaiko atvejų, kai po su(si)žalojimo veterinarijos gydytojui tenka pašalinti akį iš akiduobės ir užsiūti vokus.
Paskutinis žodis apie šeškučio akytes
Gali atrodyti, kad šeško akys – vienos iš išraiškingiausių šeško kūno dalių. Taip, žmogus visada jaučia trauką žiūrėdamas į kito akis. Nereikėtų pamiršti, kad pačiam šeškui, jį supančios aplinkos garsai, kvapai daug svarbesni, nei tai, ką jis mato. Kitą kartą, atidžiai žiūrėdami į tas žavias akytes, prisiminkite paieškoti ar jose nėra jokios ligos požymių. Kaip bebūtų, akys – tai šeško savijautos rodiklis.
Tikėkimės, kad mūsų šeškiukai, iškrėtę naują išdaigą, visada į mus žiūrės švytinčiomis, šviesiomis akimis, parodydami, kokie jie sveiki ir laimingi!
Prengta pagal Erika Matulich Ph.D., SEEING IS BELIEVING: FERRETS’ EYES AND VISION, Volume 1, Number 4 July / August 1998 ir Ferrets can't see as well as you'd expect. Their silly antics could be due to the way their eyes work. Straipsnį parengė Agnė Puškorienė.