Šeškų maitinimas natūraliais ("žaliais") produktais "RAW"

RAW dieta

Maitinti šešką termiškai neapdorota (toliau visur “žalia”) mėsa su žaliais kaulais iš pražių atrodo sudėtinga, tačiau įpratus, atradus savo “sistemą”, tampa visai paprasta.

Kodėl “sudėtinga”

Visų pirma, tenka gerai išstudijuoti augintinio maistinius poreikius ir nenuolaidžiauti jo „silpnybėms“, t.y. dietą turi sudaryti šeimininkas, orientuodamasis į maistinius šeško POREIKIUS, o ne pomėgius. Tam tikri komponentai dietoje privalo būti be jokių „jis to nemėgsta“. Sukelti sveikatos problemų maitinant neteisinga RAW dieta yra žymiai paprasčiau negu maitinant kokybišku ir subalansuotu sausu maistu, tačiau kita vertus, šeškas mintantis sausu maistu niekada nebus toks sveikas, aktyvus, baltais dantimis ir blizgančiu kailiu, kaip šeškas mintantis teisinga RAW.

Kodėl paprasta

Maistą įsigijame žmonių maisto prekių parduotuvėje ar turguje, o tuo pačiu atsiranda galimybė “pažaisti” su įvairove. Paprasta, nes nebūtina laikytis konkretaus ir vienodo rėžimo. Jeigu kažko neradome pirkti šiandien tai tiesiog patieksime tai kitą dieną. Kaimynas sumedžiojo triušį? Valio, šeškas mielai jį suvalgys :)

Remiantis paskutinių tyrimų duomenimis1, šeškai maitinami vien tik RAW dieta nesuserga insulinoma, kuri yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių šeškų ligų.

Šeškas gali valgyti beveik bet kokią mėsą kol tik ji yra patiekiama žalia.

NB!!! Mėsą geriausia atšildyti lėtai, nenaudojant karšto vandens ar juo labiau mikrobangų krosnelės, nes taip žūva vitaminai ir fermentai. Jeigu mėsa laikoma šaldiklyje - idealiausia ja būtų perdėti į šaldytuvą (kur temperatūra apie +4 laipsnius) o vėliau, mėsai atšilus, perkelti į kambario temperatūrą. Šeškai gali valgyti mėsą ir tiesiai iš šaldytuvo, jeigu tik ji pilnai atšilusi po laikymo šaldiklyje.

Mėsą su didesniais kaulais (pvz. jautieną) reiktų tiekti atsargiau, nes didelių kaulų šeškai negali sukramtyti ir taip gali nusilaužti dantis ar susižeisti dantenas. Tačiau negalima pamiršti, kad kaulai yra PRIVALOMA dietos dalis. Kuo daugiau kaulų, kremzlių ir sausgyslių – tuo geriau. Grynas raumuo, kaip pvz. vištienos filė, turėtų būti patiekiamas mažesniais kiekiais arba kartu su kalcio/fosforo papildais ar papildomais žaliais kaulais.

Mėsą galima pasirinkti pagal prieinamumą, tačiau pvz. vištiena yra vienas iš baltymingiausių, geriausiai įsisavinamų ir lengviausiai prieinamų mėsos produktų. Vištų nugarėlės su visais šonkauliais (dažnai parduotuvėje vadinamas “sriubos rinkiniais” arba tiesiog “vištų nugarėlėmis”) yra geras dietos pagrindas. Šonkaulių galima įsigyti bet kurioje didesnėje parduotuvėse, jie pigūs ir puikiai tinkantys šeškams.

Kiekvienas maitinantis savo šeškus RAW anksčiau ar vėliau atranda savo būdus ir metodus, tačiau visuomet reikia orientuotis į šeško maistinius poreikius. Mėginkite mąstyti taip kaip šeškas ir įsivaizduokite ką jis valgytų gamtoje. Nepamirškite, kad šeškas yra plėšrūnas, gamtoje pagrinde mintantis pelėmis. Šeškas suvalgo VISĄ pelę, t.y.: smegenis, širdį, kepenis, inkstus, kailį, kaulus, raumenis ir t.t. Tik tokiu būdu jis užsitikrina pilnavertę dietą.

Suaugęs patinas per parą suvalgo apie 60-80 g. kaulų ir mėsos. Suaugusi patelė per parą suvalgo apie 40-60 g. kaulų ir mėsos. Verta pastebėti, kad augantis šeškiukas bei nėščia ir/ar maitinanti šeško patelė per parą suvalgo gerokai daugiau.

Apie maisto sudedamąsias dalis

Kalcis ir fosforas – mineralai labai svarbūs ir reikalingi šeškams. Svarbu ne vien tai, kad šeško organizmas jų gautų. Tinkamas mineralų balansas yra nemažiau svarbus!!! Netinkamas kalcio ir fosforo balansas augančiam šeškiukui gali sukelti skeleto problemas.

Šie mineralai ne tik sustiprina jų skeletą ir raumenis, bet taip pat padeda virškinti raumenų mėsą. Fosforo gausu pačioje mėsoje, o kalcio daugiausiai yra žaliuose kauluose, kaulų miltuose ar kiaušinio lukštuose, todėl kiekviena valgio porcija turėtų turėti nors kiek kurio nors iš šių elementų. Kiekvienoje valgio porcijoje turėtų būti apie 20-30% ar net daugiau mėsingų kaulų.

Iki galo nėra įrodyta, tačiau šeškams, tikriausiai kaip ir katėms, kurių maistiniai poreikiai labia artimi, būtinas taurinas. Ši amino rūgštis palaiko gerą širdies veiklą. Daugiausiai jos ir yra širdyse. Todėl kokio nors gyvūno širdis turėtų būti patiekiama šeškui 2-3 kartus per savaitę. Galvodami apie kiekį tiesiog lyginkite su pele. Suaugęs šeškas gamtoje kas dieną suvalgo apie 2-3 suaugusias peles. Kiekviena pelė be abejo turi širdį.

Kaip jau minėjau, maitinant šešką RAW kiekvienas atranda savo būdus. Patiekti širdį galima įvairiai. Nedidelį kiekį (apie 2 cm) kasdien arba didesnį kiekį (1-2 vištienos širdeles) 2-3 kartus per savaitę. Verta prisiminti, kad taurinas laikomas šaldiklyje degeneruoja. Todėl po maždaug vieno mėnesio širdyje taurino bus likę visai nedaug.

Kitas be galo SVARBUS organas yra kepenys. Čia prasideda bene sudėtingiausia RAW dietos dalis!!!! Niekada nepamirškite, kad kepenys privalo įeiti į meniu (kaip vitamino A šaltinis), bet taip pat nepamirškite, kad jų galima perdozuoti. Kepenyse kaip jau minėjau labai daug vitamino A bei šiek tiek vitamino E. Abu šie vitaminai tirpsta RIEBALUOSE. Ką tai reiškia?

Tai reiškia, kad nepanaudoti vitaminai kaupiami įvairiuose organuose, daugiausiai kepenyse. Pats organizmas jų pašalinti negali, todėl ilga laiką organizmui gaunant per daug riebaluose tirpstančių vitaminų atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų. Kita vertus, šių vitaminų trūkumas taip pat turės įvairių ir visai nepageidautinų pasekmių.

Viena vištienos kepenėlė per savaitę turėtų būti nei per daug nei per mažai. Visų gyvūnų kepenų sudėtis yra panaši, todėl galima naudoti ir kitų gyvūnų kepenis, tiesiog reikia parinkti tinkamą kiekį. Čia vėl kaip ir su širdimis – galima duoti kas dieną po labai nedaug arba kartą ar kelis kartus per savaitę atitinkamai - didesniais kiekiais. Patiekiant kepenis kiekvieną dieną, 1,5 cm. turėtų būti pakankamai. Šeškui pavalgius kepenų, jo išmatos bus gana skystos ir juodos. Tai normalu, išsigąsti nereikia.

Kiaušiniai (vištos arba putpelės) taip pat gera sudėtinė dietos dalis, kurią, panašiai kaip kepenis, būtina naudoti, tačiau tai reikia daryti atsargiai. Žaliame kiaušinyje (daugiausiai baltyme, bet šiek tiek ir trynyje) yra antivitamino avidino, kuris prisijungia biotiną. Didelis žalių kiaušinių kiekis gali sukelti biotino (labai svarbaus vitamino) trūkumą. Vieno kiaušinio per savaitę turėtų pakakti. Kiaušinius taip pat galima duoti virtus, tokiu atveju avidinas suskyla.

Papildai

RAW dietos šalininkai gana aršiai diskutuoja dėl papildomų vitaminų ir mineralų dietoje. Vieni jų naudoja labai daug, kiti atsisako jų visai. Kaip visuomet, įmanomas ir tarpinis variantas.

Naudojant papildus reikia nepamiršti, kad vitaminai A, D, E ir K yra riebaluose tirpstantys ir jų perteklius taip lengvai iš organizmo nepasišalina, kai tuo tarpu visi B grupės vitaminai ir vitaminas C yra vandenyje tirpstantys (pasišalina su šlapimu) ir jų perdozuoti ganėtinai sudėtinga.

Kalbant apie mineralus, sunkiai perdozuojami arba visai neperdozuojami yra šie:

Kalis, Geležis, Manganas, Natris, Magnis, Jodas, Cinkas, Selenas.

Lengviau perdozuojami:

Fosforas, Kalcis, Floras, Varis, Kobaltas, Chromas.

Taip pat verta prisiminti, kad geriausiai pasisavinami ir visi reikalingi vitaminai yra maiste. Todėl papildų naudojimas nėra labai būtinas ar reikalingas. Čia be abejo jūs galite paklausti - kodėl vis dėlto vitaminai ir mineralai taip plačiai naudojami tiek gyvūnams, tiek žmonėms? Viena iš priežasčių yra šiuolaikinio maisto nepilnavertiškumas. Pvz. žmonės negauna tiek vitaminų iš pirktinio “plastmasinio” pomidoro, kiek galėtų gauti iš močiutės užauginto.

Papildus galima naudoti įvairiai: tik tam tikrais periodais, pvz. šėrimosi metu, sergant ir pan. arba nedideliais kiekiais reguliariai.

Kaulų miltai – būtų labai geras papildas duodant kepenis, širdeles ar raumenis (kai neduodame kaulų), jeigu nebūtų vieno “bet”. Industriniu būdų pagamintuose kaulų miltuose gali būti švino ar kitų nuodingųjų medžiagų. Asmeniškai aš tikrai nežinau iš kur jis ten atsiranda, tačiau tokią informaciją radau ne viename šaltinyje, kurių atleiskite, bet nebe atsimenu, bet asmeniškai aš kaulų miltų nenaudoju. Vietoje to naudoju trintus kiaušinių lukštus.

Smulkinti kiaušinio lukštai – dar vienas kalcio (ir ne tik) šaltinis. Smulkinti lukštus geriausia grūstuvėlyje. Nustatyta, kad malami kavamale kiaušinių lukštai netenka dalies vertingų savybių. Grūstuvėliai yra sąlyginai brangūs, tačiau jie taip pat pravers namuose smulkinant prieskonius, todėl tai nėra tokia jau bloga investicija. Asmeniškai aš dažnai užbarstau kažkiek („iš akies“) trintų kiaušinių lukštų kai patiekiu šeškams sub-produktus (pvz širdeles, skrandukus, kepenis), kurie yra be kaulų.

Kiaušinių lukštus galima pakeisti kalcio (ar kalcio druskų) preparatais pirktais vaistinėje. Kadangi aš jų niekada nenaudojau, tai negaliu nieko patarti dėl dozavimo. Šiuo atveju geriausia būtų pasitarti su veterinarijos gydytojais, arba pačiam apsiskaičiuoti vadovaujantis proporcijomis panašiomis į suaugusios pelės. Reikėtų pamėginti paskaičiuoti pagal svorį, lyginant vidutinį žmogaus ir vidutiniu šeško svorius. Vidutinis šeško svoris butų apie 1 kg.

Žuvų taukai – labai geras papildas, tačiau pirkdami jį įsitikinkite, kad jame yra papildomas kiekis vitamino E. Per didelis polinesočiųjų rūgščių kiekis be vitamino E gali sukelti steatitą (yellow fat disease)2. Dažniausiai naudojamas lašišų aliejus. Kadangi katės, kaip ir šeškai, gali susirgti steatitu, lašišų aliejuose, skirtuose katinams, būna pridėta ir vitamino E. Todėl pirkti katėms skirtą lašišų aliejų turėtų būti saugu. Tiks ir žmonėms skirti žuvų taukai. Jie taip pat paprastai būna su vitaminu E. Jeigu perkate žmonėms skirtus žuvų taukus, įsitikinkite, kad jie būtų be skonio papildų. Taip pat nepirkite žuvų tauku kapsulėse, nes juos nepatogu naudoti. Paprastai šeškai labai mėgsta natūralaus skonio žuvų taukus.

B vitaminų grupė – kadangi, kaip jau minėjau, tai vandenyje tirpstantys vitaminai, jų perdozuoti sunku. Todėl laikas nuo laiko šių vitaminų drąsiai galima duoti papildomai. Paprastai jų galima įsigyti tabletėmis. Kiek tai būtina – kitas klausimas, nes žalioje mėsoje vitaminų B taip pat labai daug.

Orientaciniai rodikliai

Suaugusi pelė sveria apie 28 g. Suaugusios pelės širdies svoris apie 0.2 g Suaugusios pelės kepenų svoris apie 1.4 g.

Proporciškai paskaičiavus pelės kepenys sudaro 5% viso jos svorio. Vadinasi, jeigu šeškas per dieną valgo 60 g. mėsos tai kepenelių turėtų gauti 3 g, arba tiesiog apie 21 g. kartą į savaitę (viena vištos kepenėlė sveria kaip tik maždaug tiek).

Praktiniai patarimai

Konkretaus maisto sudėtį galima pasižiūrėti tinklapyje http://www.nutritiondata.com. Jis man labai praverčia.

“Grobis”, kaip pvz. pelės, žiurkės ar kiti graužikai yra puiki šeškų dieta. Subalansuota ir lengvai pateikiama.

Trūkumas – brangiai kainuoja ir sunkiai prieinama. Pvz. Kikoj suaugusi pelė kainuoja 7 litus (2010 metų duomenys). Jaunos pelės ar vienadieniai viščiukai neturi savyje pakankamai mineralų, kad šeško mityba būtų pilnavertė. Todėl nėra tinkami kaip nuolatinė dietą, tačiau tinka kaip skanėstas.

Visada maitindami šešką RAW įsivaizduokite, kad “konstruojate” pelę. Angliškai tai vadinam “frankenpray”.

Kartais šeškui galima duoti ir žuvies su visais kaulais. Nepamirškite, kad didelių žuvų dideli ir kaulai. Taip pat žaliose žuvyse yra tiaminazės (fermento trukdančio B1 įsisavinimą), tačiau nedideli kiekiai tikrai nepadarys žalos, o paįvairins racioną.

Šeškai nėra jautrūs gyvūnai ir mėsa jiems gali būti paliekama net iki 48 valandų (savaime aišku ne tuomet kai temperatūra +30 C).

Šeškas mintantis RAW geria žymiai mažiau vandens. Dėl to nereikia jaudintis. Jis taip pat ir mažiau tuštinasi, nes įsisavina daugiau maisto.

Jeigu nėra galimybės kasdien pirkti šviežios mėsos su kaulais, galima užsišaldyti maistą šaldiklyje. Patogiausiai prieš užšaldant pasidalinti maistą į porcijas ir atskirai supakuoti.

“Pjaustyti” mėsą su kaulais patogiausia su paprastomis arba sodininko žirklėmis.

Virtuvinės svarstyklės labai pravers. Supratę kiek jūsų šeškas suvalgo per parą išvengsite švinkstačios mėsos slėptuvėse, bei galėsite pasverti produktus, kuriuose yra gausu riebaluose tirpstančių vitaminų.

Maitinant šešką RAW galima jį maitinti įprastai, t.y. paliekant nedidelį šviežio maisto kiekį visada prieinamą šeškui, tačiau tai ne visada patogu, todėl galima įvesti "rėžimą" ir matinti gyvūną vieną arba du kartus per dieną.

Nepamirškite, kad šeškai instinktyviai slapsto savo “grobį”. Tai natūralus jų elgesys už kurį jokiais būdais negalima bausti, tačiau nesudarykite galimybės slėpti mėsą tose vietose kur jūs negalite pasiekti, nes mėsai ėmus pūti smirdės visi namai. Mano šeškai valgo mėsą tik šeškų kambaryje, todėl šios problemos nėra. Jeigu neturite patalpos, kurioje nėra jums nepasiekiamų vietų, įpratinkite šešką valgyti narve, o jam einant pasivaikščioti, kuriam laikui išimkite nesuvalgytą mėsą arba uždarykite narvą. Čia, kaip jau ne kartą minėjau, teks atrasti “savo sistemą”.

“Patogūs” produktai

Pateikiu savo dažniausiai naudojamų produktų sąrašą. Man šie produktai yra patogūs tuo, kad juose yra daug kaulų, lengvai suvalgomų šeškams, bei mėsos. Juos lengva sukarpyti gabaliukais ir jie nėra brangūs:

• Vištienos sriubos rinkiniai arba vištienos nugarėlės (tikrai žinau, kad būna mažose paukštienos parduotuvėse ir didelėse RIMI, Maxima ir IKI).
• Vištienos kakliukai
• Vištienos sparneliai.

Kiti dažnai naudojami produktai

• Vištienos širdelės (tinka ir kitos širdys, tik jas reiktų pjaustyti)
• Vištienos kepenėles (taip pat tinka ir kitų gyvūnų kepenys)
• Vištienos skrandukai/ skilviai
• Vištos odelės (riebalų šaltinis. Dažnai sriubos rinkiniai jau būna su odelėmis, todėl papildomas riebalų šaltinis nereikalingas, tačiau tai priklauso nuo vištienos tiekėjo. Jeigu perkate sriubos rinkinius be odelių, tai kartais galite nupirkti jų papildomai. Orientuokitės pagal bendrą, jūsų patiekiamos vištienos riebumą. Jeigu riebalų toje vištienoje daug – atskirai odelių nepirkite)
• Kiaušiniai vištos, putpelės.
• Trinti kiaušinių lukštai

Gausiausi tam tikrų vitaminų šaltiniai:

Tirpstančių riebaluose, t.y. tų, kurie BŪTINI, tačiau jų galima ir PERDOZUOTI:

A – kalakuto kepenys, vištienos kepenys, kiaušinio trynys

E – kiaušinio trynys, vištienos taukai, jautienos lajus

D – žuvų taukai, menkės kepenys, saulė (vitaminas D gaminasi veikiant ultravioletine šviesa). Šis vitaminas yra būtinas kalcio ir fosforo pasisavinimui, tačiau šeškai tamsos gyvūnai, todėl jų poreikis šiam vitaminui nėra toks didelis kaip žmogaus. Net šeškui neinant į lauką jam pakanka to ką jis gauna su maistu.

PAVYZDINIS savaitės meniu vienam šeškui jeigu nėra pelių (kurio jokiais būdais nereikia laikytis griežtai)

Pirmadienis – mėsa su kaulais (čia tiks vištienos sriubos rinkinys, vištienos nugarėlės, vištienos kakliukai, vištienos sparneliai, triušio mėsa su kaulais, antiena su kaulais ir t.t.);

Antradienis – mėsa su kaulais ir vitamino A šaltinis (bet kuris iš aukščiau paminėtu variantų ir vištienos kepenėlė arba bet kurio kito gyvūno proporcinga kepenų dalis);

Trečiadienis – mėsa ir kaulai bei taurino šaltinis (pvz. sriubos rinkinys ir kelios širdelės. Arba vien tik širdelės (taurinas ir mėsa) apibarstytos smulkintais kiaušinių lukštais (vietoje kaulų))

Ketvirtadienis - mėsa ir kaulai

Penktadienis – mėsa ir kaulai bei taurino šaltinis

Šeštadienis – vitaminų A, D ir E šaltinis bei mėsa ir kaulai (vištos kiaušinio trynis arba putpelės kiaušinio trynys, asmeniškai aš kas 3-4 kartus kiaušinį patiekiu su baltymu, kitus kartus tik trynį. Vištos kiaušinius galima pakeisti proporcingu kiekiu putpelių kiaušinių)).

Sekmadienis – mėsa ir kaulai.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar galima išsiversti be pelių ir žiurkių, norint maitinti šešką RAW dieta?

Taip

Ar šeškui galima kiaulienos?

Nedideliais kiekiais ir „su protu“, šeškui galima duoti bet kokios mėsos. Asmeniškai aš labai vertinu „laukinę“ mėsą (šerniena, stirniena, antiena ir t.t.), nes tai yra natūraliomis sąlygomis užaugusio gyvūno mėsa. T.y. mėsa tokio gyvūno, kuris valgė natūralų maistą, o ne kombinuotą pašarą ir, greičiausiai, kvėpavo šviežiu oru. Tačiau savaime suprantama, kad gamtoje šeškai nevalgo šernienos o stambieji gyvūnai, įskaitant ir kanopinius, nėra jų natūrali dieta todėl būkime protingi ir nemaitinkime jų taip kas dieną.

Ar galima maitinant RAW taip pat duoti ir sauso maisto?

Mano nuomone – taip. Yra daug aršių diskusijų apie sauso ir natūralaus maisto maišymo blogybes, tačiau kalbant konkrečiai apie šeškus, o ne kitus gyvūnus, savo praktikoje aš nieko blogo nepastebėjau. Sėkmės :)

Jei turėsite klausimų – nedvejodami klauskite forume.

Šaltiniai:

1. Bob Church paskaita Fretten Symposium 2009 kovo 28 d., Olandija apie “Ferret project 2008”, kurio duomenys šiuo metu yra sisteminami
2. James G. Fox, Biology and Diseases of the Ferret 2nd edition, 1998, p. 166