Šeškų cheminė kastracija

Kaip jau aptarėme ankstesniuose straipsniuose - šeško kastracija¹ - neišvengiama procedūra, kurią tenka atlikti, jei savo augintinio neplanuojame veisti. Veisimas taip pat nėra išeitis², kuri galėtų būti svarstoma kaip alternatyva kastracijai. Tačiau apie tai jau daug kalbėta ir rašyta – šis straipsnis ne apie tai. Iki šiol egzistavo tik vienas kastracijos būdas – chirurginis. T.y. operacija, atliekama veterinarijos gydytojo, naudojant nejautrą. O štai pakankamai neseniai atsirado naujovė – cheminė kastracija, apie kurią ir norėtume jums plačiau papasakoti šiame straipsnyje.

Kas yra cheminė kastracija?

Tai ganėtinai paprasta procedūra, nereikalaujanti nei anestezijos, nei chirurginių veiksmų, kurios metu po šeško oda, tarp menčių, specialios adatos pagalba yra patalpinamas Suprelorin® implantas³. Šio implanto veiklioji medžiaga – deslorelinas, hormonas, kuris panašus į žmonių prostatos vėžio gydyme naudojamus hormonus. Deslorelinas, mažomis dozėmis “skleidžiasi” į šeško organizmą, o su laiku šis biologiškai suderinamas implantas pilnai suyra. Implantas sukurtas kaip kontraceptikas šunims, bet išmėgintas ir su drambliais, liūtais, geopardais, beždžionėmis, delfinais, ruoniais, koalomis ir kengūromis. Šį kastravimo būdą jau naudoja ir kai kurie katinų šeimininkai. Su šeškais taip pat atlikta net keletas įvairių bandymų, kurių rezultatai buvo teigiami ir kol kas joks šalutinis poveikis nepastebėtas⁴,⁵,⁶,⁷.

Europoje šeškams naudojamas Suprelorin® 4.7mg implantas, kuris veikia apie du metus, tačiau, dėl kiekvieno organizmo individualumo - reikia stebėti savo gyvūną, ar nematyti rujos / sezono požymių. Vienam implantas gali veikti kiek ilgiau, kitam - kiek trumpiau. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje yra registruoti bei naudojami dviejų rūšių Suprelorin® implantai - 4.7 mg (šeškams veikiantys apie du metus) ir dvigubai “stipresni“ 9.4 mg implantai (šeškams veikiantys apie keturis metus). Remiantis Animal Pharm skelbiamais duomenimis, yra ruošiami dokumentai “stipresniojo“ Suprelorin® registracijai Europoje⁸, taigi, galime tikėtis, kad po kurio laiko jie bus prieinami ir mūsų šeškams.

Kas nutinka po implanto įstatymo?

Praėjus kelioms dienoms po implanto įdėjimo, patelei gali pasireikšti rujos požymiai: stipresnis kvapas ir padidėję išoriniai lytiniai organai, kurie tęsiasi apie 12 dienų. Jeigu po implanto įstatymo patelė rujojo – ji patirs ir netikrą nėštumą, kuris trunka 6 savaites. Patelė gali (bet nebūtinai): šiek tiek pastambėti, gali paryškėti jos speneliai, ji gali imti daugiau valgyti. Praėjus minėtoms 6-ioms savaitėms, netikras nėštumas baigsis ir prasidės tariama motinystė. Šiuo metu, jeigu namie nėra kito šeško ar gyvūno, ji greičiausiai “įsivaikins“ savo šeimininką arba retais atvejais – žaislą. Šie pokyčiai yra normalūs, dėl jų nereikėtų jaudintis. Jie praeis savaime per maždaug 4-6 savaites. Toks “nėštumas“ ir “motinystė“ šeškui nėra pavojingi.

Įstačius implantą patinui esančiam sezone – ryškius rezultatus turėtumėte pamatyti po 2-3 savaičių. Kvapas ims silpnėti, o sėklidės trauktis. Po mėnesio toks šeškas savo kvapu nesiskirs nuo kastruoto šeško, o sėklidės bus vos matomos.

Cheminė vs Chirurginė kastracija. Pliusai ir Minusai

Cheminės kastracijos pliusai:

• Po atliktų tyrimų buvo nustatyta, kad patinų su Suprelorin® implantu agresyvumas vienas kito atžvilgiu, esant ir nesant patelei šalia, statistiškai yra mažesnis, lyginant su patinais, kurie buvo kastruoti chirurgiškai⁹. Tie patys tyrimai parodė, kad po implanto įdėjimo, statistiškai šeško kvapas sumažėja labiau nei kastruotų patinų.
• Cheminės kastracijos atveju yra tikimybė, kad šeškas išvengs antinksčių auglių (adrenal disease), kurie dažnai atsiranda kastruotiems šeškams, nepriklausomai nuo lyties. Realiai – antinksčių augliai ir yra pats didžiausias galimas šalutinis chirurginės kastracijos poveikis. Antinksčių augliai atsiranda ne visiems kastruotiems šeškams, tačiau, kuo ilgiau šeškas gyvena ir kuo seniau jis yra kastruotas chirurginiu būdu – tuo tikimybė didesnė. Dr James Harris žodžiais tariant: “Visiškai racionalu juos implantuoti. Šiuo metu, kiek mums yra žinoma, tai negali pakenkti, bet gali padėti”¹⁰.
• Pati procedūra - labai greita, tetrunka kelias sekundes ir skausminga ne daugiau nei mikročipo implantavimas. Taigi, nereikia jokios anestezijos ir jokio “pjaustymo”.
• Siekiant išvengti galimų antinksčių navikų chirurgiškai kastruotiems šeškams, veterinarijos gydytojai mėgina naudoti Suprelorin implantą profilaktikai. T.y. implantuoti chirurgiškai kastruotiems šeškams. Toks variantas tinkamas, jeigu šeškas JAU yra chirurgiškai kastruotas, tačiau tik svarstant, kurį variantą pasirinkti, nėra prasmės naudoti abi priemones kartu.

Cheminės kastracijos minusai:

• Cheminė kastracija nėra amžina. Vidutiniškai po dviejų metų (arba po 4-rių, jeigu didesnės dozės implantas bus užregistruotas Europoje) procedūrą teks pakartoti.
• Cheminė kastracija šiuo metu (2010 metų duomenys) yra brangesnė už patino chirurginę kastraciją. Patelėms abu kastracijos būdai kainuoja panašiai.
• Cheminė kastracija sąlyginai naujas dalykas, kurio šalutinis poveikis nežinomas. Pagal dabartinius duomenis jokių šalutinių poveikių nepastebėta (su šunimis tyrimai vyksta virš 10 metų, su šeškais apie 6 metus), tačiau kaip visuomet, nėra 100% garantijos, kad koks nors šalutinis poveikis nepaaiškės vėliau, nors tai ir yra mažai tikėtina.
• Kadangi chirurginės kastracijos metu pašalinama gimda ir kiaušidės (patelėms) bei sėklidės (patinams), savaime suprantama, negali išsivystyti šių organų navikai. Cheminės kastracijos metu šie organai lieka, todėl išlieka navikų, kaip ir bet kuriuose kituose (ne tik reprodukciniuose) organuose, tikimybė.

Taigi, dabar jau žinote, kad yra du kastracijos būdai, o kurį pasirinkti – nuspręsti gali tik augintinio šeimininkas.

Šaltiniai:

1. http://ferret.lt/page-id-43.html
2. http://ferret.lt/page-id-27.html
3. http://www.peptech.com/HTML/Animal_Health/Superlorin_general.html
4. The effects of surgical and chemical castration on intermale aggression, sexual behaviour and play behaviour in the male ferret (Mustela putorius furo), Claudia M. Vinke, Remko van Deijk, Bart B. Houx, Nico J. Schoemaker Applied Animal Behaviour Science 115 (2008) 104–121
5. Use of a gonadotropin releasing hormone agonist implant as an alternative for surgical castration in male ferrets (Mustela putorius furo), N.J. Schoemaker, R. van Deijk, B. Muijlaert, M.J.L. Kik, A.M. Kuijten, F.H. de Jong, T.E. Trigg, C.L.J.J. Kruitwagen, J.A. Mol / Theriogenology 70 (2008) 161–167
6. The role of luteinizing hormone in the pathogenesis of hyperadrenocorticism in neutered ferrets. N.J. Schoemaker, K.J. Teerds, J.A. Mol, J.T. Lumeij, J.H.H. Thijssen, A. Rijnberk / Molecular and Cellular Endocrinology 197 (2002) 117_/125
7. The Treatment of Adrenal Cortical Disease in Ferrets with 4.7-mg Deslorelin Acetate Implants, Robert A. Wagner, VMD, Mark R. Finkler, DVM, Kellie A. Fecteau, PhD, and Tim E. Trigg, PhD / Journal of Exotic Pet Medicine, Vol 18, No 2 (April), 2009: pp 146–152
8. http://www.virbac.es/p-virbacespubes/pdf/suprelorin/estudios_clinicos/Suprelorinannouncement2008.pdf
9. The effects of surgical and chemical castration on intermale aggression, sexual behaviour and play behaviour in the male ferret (Mustela putorius furo), Claudia M. Vinke, Remko van Deijk, Bart B. Houx, Nico J. Schoemaker Applied Animal Behaviour Science 115 (2008) 104–121
10. SAFA News - June 2010