Šeškų veisimo pagrindai

Jei perskaitę straipsnį "Šeškų veisimas - nelengvas užsiėmimas" vis tik nusprendėte jog tikrai norite prisidėti prie šeškų populiacijos gerinimo, pirmiausia jūs turėtumėte susirasti veislinius, jau žinomos linijos šeškus ir tęsti darbą tik su jais, atsisakant bet kokių atsitiktinių kergimų. Argumentai kergti savo gyvūną „nes jis pats mylimiausias, gražus, nuostabus ir protingas“, yra visiškai netinkami, o ir visiškai neprotingi.

Nėra jokios prasmės „išradinėti dviratį“, t.y. pradėti veisimą nuo pirmo pasitaikiusio šeško. Dviratis jau išrastas! Jums tereikia išmintingai parinkti gyvūną veisimui, taip jūs galėsite prisidėti prie naminių šeškų populiacijos gerinimo, bei šeškininkystės tobulinimo bendrąja prasme.

Šeško parinkimas veisimui – viena sudėtingiausių užduočių visame veisimo procese. InFerretGroup veisėjai vadovaujasi taisykle: jei nors vienas šeškiukas iš vados bus naudojamas giminės pratęsimui, veisėjas pasilieka sau ir stebi visą vadą iki jiems sukanka 3-4 mėnesiai. Taip daroma todėl, kad yra sunku vertinti jaunesnius gyvūnus, nustatyti kurio iš vados eksterjeras yra tinkamas, geriausias charakteris ir panašiai. Vėliau, šeškiukams paūgėjus veisimui atrenkami tik geriausi konkrečios vados šeškai. Jei visgi veisėjas neplanuoja palikti giminės pratęsimui nė vieno šeškiuko iš vados, jie kuo puikiausiai gali mėgautis naujųjų šeimininkų draugija nuo 8-10 savaičių. Tokiu atveju naujiems šeimininkams yra keliama sąlyga iškastruoti gyvūną, kai jam sukaks 6-8 mėnesiai.

Tik po to, kai įsigysite veislinį šešką, užauginsite iki lytinės brandos amžiaus ir paruošite jį kergimui, galėsite pradėti veisimo procesą.

Būtų labai naudinga, jei pirmųjų 3-4 vadų auginimo metu, jums padėtų patyręs veisėjas. Klausykite, klauskite ir gilinkitės į jo patarimus, perimkite patirtį, kurios neįmanoma pasisemti niekur kitur, kaip tik bendraujant su išmanančiu žmogumi.

Jei esate veislinės patelės šeimininkas, iš jos galima laukti palikuonių ne anksčiau, nei jai sukaks 9-10 mėnesių. Įsitikinkite, kad patelė yra skiepyta ne mažiau nei mėnesį iki rujos pradžios ir ne vėliau nei prieš 10-11 mėn. Nuo pat rujos pradžios patelę reikia ruošti kergimui ir vėlesniam nėštumui – sukurti jai kuo ramesnę aplinką ir teisingai maitinti.

Ypatingai svarbus patino pasirinkimas. Jis turi būti veislinis, t.y. priklausyti gerai žinomai linijai, gyventi pas kompetentingą veisėją, ir būti naudojamas tiktai planuotiems kergimams, pagal iš anksto numatytą veisimo programą. Kadangi patinas paprastai "aptarnauja" kelias pateles, parenkant poras jiems yra keliami didesni reikalavimai nei patelėms. Susirasti tinkamą patelei patiną reikia iš anksto, o ne rujai jau neprasidėjus. Praktikuojantiems veisėjams žinoma, kad visada reikia numatyti atsarginį patiną, tam atvejui, jei pagrindinis susirgs ar netikėtai jam "baigsis sezonas".

Vežant patelę kergimui, reikia įsitikinti, kad patinui atliktos visos profilaktinės procedūros (taip pat ir skiepai) ir kad jis niekuo neužkrės jūsų gyvūno. Paprastai patelė paliekama pas patiną 1-2 dienoms, kadangi vienos sueities dažniausiai neužtenka.

Nuo pat nėštumo pradžios, patelė turi gyventi ramioje įprastoje aplinkoje, bet kokia streso tikimybė turi būti eliminuota. Priklausomai nuo patelės maitinimo tipo, gali būti paskiriami papildomi vitaminai ir mineralai.

Šeškės nėštumas trunka 40-44 dienas, vadoje gali būti iki 15 šeškiukų (vidutiniškai 6-7). Išoriškai nėštumas gali nepasireikšti ir iki 30 nėštumo dienos.

Prieš 2-3 savaites, iki numatomo gimdymo, jūs turite paruošti patelei guolį ir apgyvendinti ją atskirame narve ar gimdymui skirtoje erdvėje.

Likus 1-2 savaitėms iki gimdymo patelei atsiranda išskyrų iš kilpos. Numatomą gimdymo dieną derėtų pasilikti namie ir stebėti gyvūno savijautą. Reikia būti pasiruošusiam neatidėliotinam veterinaro iškvietimui ar kelionei į veterinarijos kliniką esant komplikacijoms. Prižiūrėkite gimdymą, bet tuo pačiu stenkitės netrukdyti patelei, kas minutę nelandžiokite į jos guolį. Apie gimdymo pradžią jūs sužinosite iš specifinio cypimo kurį skleidžia ką tik gimę šeškiukai.

Paprastai gimdymas gali užtrukti iki 12-16 valandų. Tuo metu patelė nepalieka guolio, išlaisvina iš placentos ir nulaižo gimstančius šeškiukus. Patelė būtinai turi suvalgyti placentą, kad pradėtų veikti hormoniniai pieno gaminimo mechanizmai. Šeškiukai gimsta neišnešioti, akli ir kurti; vidutinis jų svoris būna apie 10 gramų.

Beveik iš karto po gimdymo patelė pradeda maitinti naujagimius. Tai gana atsakingas momentas, kadangi jo metu gali išaiškėti, kad patelė neturi pieno arba turi jo per mažai. Dirbtinai išmaitinti šeškiukų žmogui tikrai nepavyks. Nustatyti ar patelė turi užtektinai pieno, galima pagal garsus: alkani šeškiukai skleižia specifinį garsą – cypia, o kai tik randa spenelį su pienu – nutyla.

23-26 dienų šeškiukams išdygsta pieniniai dantys ir tuomet jie pereina prie mišraus maitinimosi. Nuo šio momento jie pradeda valgyti „suaugusiųjų“ maistą, tokį patį, kaip ir jų mama. Šiuo momentu šeškiukų maisto racionas turi visiškai sutapti su patelės racionu. Maždaug mėnesio amžiaus šeškiukams atsiveria ausys, vėliau akys.

Egzistuoja du kritiniai šeškiukų vystymosi periodai. Pirmasis trunka nuo jų gimimo iki 2 savaičių. Šiuo periodu silpnesnieji šeškiukai dažnai miršta, dažniausiai todėl, kad nesugeba konkuruoti dėl maisto su kitais. Antrasis periodas – nuo vieno iki pusantro mėnesio. Šiuo metu yra padidėjęs pavojus išsivystyti rachitui, jeigu šeškiukai turi polinkį į jį. Jei veisėjas neteisingai maitino besilaukiančią patelę, rachitas progresuoja būtent šiuo metu.

Šeškiukai savarankiškam gyvenimui pasirengę apie 45-60 dieną. Atiduoti juos naujiems šeimininkams galima tik tuomet, kai būsite įsitikinę, kad pavojaus išsivystyti rachitui visiškai nebėra.

Turėtumėme pabrėžti, kad veisėjas iš anksto privalo pasirūpinti naujais šeškiukų namais. Tinkamų šeimininkų paieška, jų galimybių auginti tokį gyvūną patikrinimas, taip pat jų pagrindinių žinių apie šeškų auginimą patikrinimas – visa tai yra veisėjo atsakomybė. Turėkite omenyje, kad tarp norinčių įsigyti šešką yra nemažai tam nepasiruošusių žmonių, tad naujų šeimininkų paieška – pakankamai sudėtingas užsiėmimas.

Akivaizdu, jog negalima atiduot šeškiukų į zoo parduotuves ar perpardavėjams – tai prieštarauja „Veisėjo etikos kodeksui“, kurio laikomasi ir šunų, ir kačių, ir šeškų pasaulyje. Bent kartą taip pasielgęs veisėjas, tuoj pat susigadina reputaciją, o jo, kaip veisėjo karjera žlunga.

Dmitry Kalinin, veisėjas, Maskva, Rusija

Jonė Smilgevičiūtė, veisėjas Šeško Klubas, Vilnius, Lietuva