Hormoninių preparatų naudojimas
Reprodukcinės sistemos ligos neaplenkia ne tik žmonių. Šunų, kačių ir šeškų augintojų pasaulyje jos yra viena dažniausių apsilankymo pas veterinarijos gydytojus priežasčių. Šeškai, šiuo atveju, ne daug skiriasi nuo labiau įprastų keturkojų augintinių. Jie, kaip ir šunys bei katės gali sirgti piometritu, vaginitu, sėklidžių augliais ir kitomis dažnomis lytinės sistemos ligomis, tačiau yra viena šeškų reprodukcinės sistemos ypatybė, kurią privalo žinoti kiekvienas šeškų augintojas ir mylėtojas – tai patelių anemija, atsirandanti dėl užsitęsusios rujos.
Tai unikali šeškų ypatybė nepasireiškianti nei katėms nei šunų kalėms ir jau nusinešusi ne vieną nekastruotos šeško patelės gyvybę. Didžioji dalis šeškų patelių pradėjusios rujoti sezono pradžioje, maždaug kovą, nesuporuotos rujos kelis mėnesius. Rujos metu didelis estrogeno kiekis sukelia kaulų čiulpų depresiją, anemiją ir mirtį.
Jau daug kartų buvo kalbėta, kad neplanuojant užsiimti šeškų veisimu, geriausias problemos sprendimo būdas yra šeško patelės kastracija, todėl šis straipsnis ne apie tai.
Šis straipsnis apie vieną iš alternatyvų kastracijai, o būtent, hormoninių preparatų naudojimą siekiant nutraukti rują. Šia alternatyva paprastai naudojasi veisėjai, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nori praleisti vieną ar kitą rujos ciklą. Priežastys gali būti įvairios: per jaunas patelės amžius, liga, nualinusi patelę prieš rują, neseniai turėta vada, po kurios organizmui reikalingas poilsis ir t.t. Hormoniniai preparatai taip pat naudojami, kuomet patelė rujojo per ilgai ir anemija jau prasidėjus. Tokiu atveju, kastracijos operacija gali būti per daug pavojinga, o poravimas, nusilpusiam organizmui, taip pat ne pati geriausia išeitis. Vis dėl to šių prepartų naudojimą ir būtų geriausia palikti veisėjams. Jiegu jūs neplanuojate veisti, o pamanėte naudoti hormoninius prepartus savo patelei kasmet - geriau atsisakykite šios minties. Kastracija šiuo atveju bus žymiai patikimesnis ir sveikesnis būdas išspręst "problemą".
Nepamirškite, kad prieš priimant sprendimą dėl vieno ar kito hormoninio preparato naudojimo vertėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju. Verta prisiminti, kad kaip ir bet kokie medikamentai, hormoniniai preparatai taip pat gali turėti šalutinių poveikių, dažnas jų naudojimas gali padidinti jautrumą preparatui, sukelti anafilaktinį šoką [1], o ilgalaikis jų vartojimas gali būti brangesnis nei vieną kartą gyvenime atliekama kastracijos operacija.
Pasaulyje plačiai naudojami šie hormoniniai preparatai: hCG (Chorioninis gonadotropinas, Chorulon) arba GnRH (Gonadotropinis liberinas, Cystorelin, Fertagyl, Receptal) ir Proligestone (Covinan), antrosios kartos progestogenas.
Dauguma JAV veisėjų mano, kad patelė, dėl jos pačios sveikatos ir dėl šeškiukų gerovės turėtų išauginti ne daugiau kaip vieną vadą per metus. Dvi vados per metus dažnai laikoma neetiška veisimo praktika. Todėl hCG ir GnRH preparatai yra labai plačiai naudojami JAV veisėjų tarpe. Šie preparatai yra leidžiami po 10-tos rujos dienos. Praėjus maždaug 30 valandų po injekcijos įvyksta ovuliacija. Kartu su prasidėjusiu pseudo nėštumu pasibaigia ruja. Šio preparato privalumas prieš proligestone‘ą yra tas, jog jis leidžia nutraukti rują sezono pradžioje, bet susilaukti vados sezono viduryje. Injekcija gali būti kartojama, kai patelė vėl surujoja po 40-60 dienų.[2]
Dėl istorinių priežasčių ir šeškų laikymo ypatybių bei skirtumų Didžiosios Britanijos veisėjai nuėjo kiek kitu keliu ir dažniausiai naudojamas preparatas šioje šalyje yra Proligestone‘as. „Pagrindinis preparatas naudojamas šeškų rujos prevencijai yra Proligestone (Delvosteron, Intervet UK) kovo mėnesį suleidžiant 0,5 ml po oda ir pakartojant jei patelė vėl pradėtų rujoti. Virš 90% patelių vėl rujos tik kitais metais ir sėkmingai galės būti kergiamos“ [3]. Akivaizdu, kad toks veikimo mechanizmas yra naudingas tiems britų veisėjams, kurie laikosi nuomonės, kad patelė neturėtų gimdyti dažniau nei kartą per dvejus metus. Pažymėtina, kad šis prepartas yra naudojamas tik tuomet, jei konkrečių metų sezoną iš patelės nelaukiama vados, net jei ji po tokios injekcijos vėliau (dar tą patį sezoną) surujotų. Tokiais atvejais yra atliekama pakartotina injekcija, tačiau yra užfiksuotų atsitiktinių susiporavimų tais pačiais metais po proligestone injekcijos, pasibaigusių sėkmingomis, tačiau negausiomis vadomis. Kitų metų vaisingumui preparatas įtakos neturi. [4]
Veterinarijos mokslų daktaras Michael Oxenham kartu su Wessex Ferret klubu 1984-iasiais pradėjo bandymus su šiuo preparatu, kurie tęsėsi kelis metus ir buvo sėkmingi. Tai buvo labai geras pavyzdys kaip šeškų augintojų bendruomenė gali bendradarbiauti su veterinarijos gydytojais gilindami žinias kaip kovoti su populiariomis ligomis, tokiomis kaip rujos išprovokuota anemija.[5]
Atkreipkite dėmesį, kad vienas iš dažnai pastebimų šalutinių preparato poveikių yra galimas odos išplikimas injekcijos vietoje.
Šiuo straipsniu mes nesiekiame paskatinti Jūsų naudoti hormoninius preparatus savo patelėms, o tik norime informuoti apie pasaulinę šeškų auginimo ir veisimo praktiką. Hormoninių preparatų naudojimas visuomet iššaukia audringas diskusijas ir visuomet turi daugybę šalininkų ir priešininkų, turinčių pakankamai rimtų argumentų savo nuomonei pagrįsti. Todėl dar kartą prieš priimant sprendimą rekomenduojame pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Naudota literatūra:
- Fox JG, Pearson RC, Bell JA. Diseases of the genitourinary system. In: Fox JG, ed. Biology and diseases of the ferret, 2nd edn. Baltimore: Lippincott Williams & Wilkins; 1998:247-251.
- Fox JG, Bell JA. Growth, reproduction and breeding. In: Fox JG, ed. Biology and diseases of the ferret, 2nd edn. Baltimore: Lippincott Williams & Wilkins; 1998:219-220.
- Dinsdale J, BVMS MRCVS, 1997 Issue No. 41 NFWS News.
- Oxenham M., Oestrus control in the ferret. Vet Rec 1990; 10:148.
- Lewington JH, Diseases of special concern. In: Ferret husbandry, medicine and surgery, 2nd edn. Philadelphia: Elsevier Limited; 2007: 261-262.