Patelių ir patinų kastracija

Visiems be išimties laiku nekastruotų šeškų šeimininkams tenka susidurti su problemomis, kurias sukelia jų augintinių lytiniai instinktai. Tokias problemas gali išspręsti tik savalaikė kastracija.

Kastruoti šeškai nugyvena ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą. Išnyksta „sezono“ metu atsirandantys elgsenos pokyčiai. Sumažėja rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis. Taip pat sumažėja tikimybė, kad jūsų šeškas bandydamas susirasti partnerį pabėgs, iššoks pro langą ir pan. Mažėja rizika sirgti onkologinėmis ligomis. Kastravimas niekaip neįtakoja medžioklės instinktų, ar žaismingos šeškų elgsenos.

Patinai

Patinai lytiškai subręsta maždaug 7 – 8 mėn., maždaug tokiame amžiuje jiems prasideda „sezonas“, kuris gali trukti 6 – 12 mėn. Jie pradeda žymėti savo teritoriją, palikdami nemalonų kvapą ir dėmes ant baldų, kilimų ir visų kitų jiems prieinamų daiktų. Maža to, pasikeičia ir pačio šeško kvapas, jis pradeda visiškai pateisinti posakį „smirda kaip šeškas“. Gana staigiai pasikeičia ir elgsena, gyvūnas gali tapti agresyvus, nepaklusnus. Tikimybė, kad „sezono“ metu šeškas nustos naudotis savo “tualetu“ lygi 90%. Patinai pasikeičia ir išoriškai – ant kailio atsiranda gelsvų dėmelių, šeškas stambėja, dažnai ima plikti uodega.

Kastruoti patinai nebežymi teritorijos ir blogas kvapas dingsta. Jiems praeina agresija, sukelta jų seksualinių „sezoninių“ problemų.

Pasitaiko klaidingų nuomonių, kad kastruotas šeškas tampa stambus ir aptingęs. Kastravimas su tuo visiškai nesusijęs.

Dar viena dažnai pasitaikanti klaidinga nuomonė – nuo patelių, su kuriomis „sezono“ metu poruojasi patinas, kiekio priklauso jo sezono intensyvumas ir trukmė. Tai visiška nesąmonė.

Priemonės mažinančios seksualinį aktyvumą „sezono“ metu, skirtos pavyzdžiui katinams, visiškai netinka šeškams ir tik kenkia jų sveikatai.

Patino kastravimas – pakankamai nesudėtinga operacija, labiausiai paplitusi veterinarijos chirurgijoje, kurios metu, naudojant bendrą narkozę, patinams pašalinamos sėklidės. Pooperacinės komplikacijos pasitaiko ypatingai retai, jeigu operacija buvo atlikta kvalifikuotoje klinikoje.

Šeškai kastruojami 6 – 8 mėn. amžiaus. Patinus galima kastruoti ir „sezono“ metu, tačiau geriau tai padaryti prieš sezonui prasidedant.

Patelės

Svarbiausias dalykas kurį turi suvokti patelės šeimininkas yra tai, kad jeigu jis neplanuoja veisti šeškų – patelę būtina (!) kastruoti. 90% neporuojamų ir nekastruotų patelių nesugeba savarankiškai baigti rujos, užsitęsus rujai iškyla didelė grėsmė, kad ji baigsis gyvūnėlio mirtimi.

Visgi daugelis šeimininkų neskuba vesti savo šeškės pas veterinarą dėl klaidingų įsitikinimų, štai keletas iš jų:

• "Patelė nori tapti mama" - Netiesa. Sterilizuota patelė niekuomet nepatiria nepatogumų ar streso dėl to, kad jai nebūna rujos, ar dėl to, kad negali būti mama. Atkreipkite dėmesį į tai, kad kastruota patelė negali susirgti gimdos ir kiaušidžių ligomis, o pieno liaukų ligos (lyginant su nekastruotomis patelėmis) pasitaiko ypač retai.
• "Vienas ar du maži šeškiukai niekam nepamaišys" - Visiška kvailystė. Šeškų patelės yra labai vislios. Jau 8 – 10 mėn. patelė gali atsivesti net 10-14 palikuonių. Du ir netgi tris kartus per metus jos pajėgios gimdyti. Gan dažnai pirmoji ruja prasideda 5 – 6 mėn.
• "Per pirmąją rują patelę būtina kergti, o paskui jau galima kastruoti" - Absurdas. Visų pirma, neturėdami patirties jūs nesugebėsite pasirūpinti jaunikliais, visų antra tikriausiai turėsite susimokėti už patino “paslaugas” ir galų gale jūsų augintinės atžalos atiteks nežinia į kieno rankas.
• "Aš nekastruosiu savo patelės, o nutraukinėsiu jos rujas naudodamas (-a) sterilizuotą (vazektomizuotą) patiną arba hormoninių preparatų pagalba. Yra ir dar vienas rujos nutraukimo būdas, taip vadinamas “šaltis – badas – kilpos masažas”"

Skubu jus “nudžiuginti”, kad pirmasis būdas tiks tikrai ne visiems, nes mūsų turimais duomenimis, vazektomizuoti patinai visoje inFerretGroup teritorijoje yra tik 2. Vienas iš jų gyvena Rygoje, kitas Santk-Peterburge. Jie gyvena namuose ir neužsiima gastrolėmis po inFerretGroup šalis. Jei nutarsite juos aplankyti, nepamirškite, kad jų sezonas nebūtinai tęsiasi ištisus metus ir 24 valandas per parą.

Svarstant hormoninių preparatų injekcijas, verta būtų paminėti, kad mūsų veterinarai ne tik dažnai naudoja netinkamus preparatus šeškų patelių rujai nutraukti bet dar ir naudoja juos ne pagal instrukciją. Pvz. užsitęsusios rujos metu naudoja preparatus kurie turi būti leidžiami gerokai prieš rują, o ne jos metu. Tokių preparatų įtaka patelės organizmui nenuspėjama. Užsienio literatūra vienareikšmiškai pataria naudoti tik gonadotropininius preparatus (HCG ir GnRH). Tačiau ir šie preparatai taip pat stipriai veikia patelės organizmą ir ne visada yra saugūs. Nepatartina tokius preparatus vartoti dažnai, o juo labiau kiekvienai rujai nutraukti.

Pirmieji du būdai tam tikrais atvejais gali ir turi būti naudojami, tačiau vis dėl to tai labiau trumpalaikės išeitys iš padėties, nei tikrasis sprendimo būdas. Abejais atvejais, tiek po poravimosi su vazektomizuotu patinu, tiek po injekcijos išsivystys pseudo nėštumas, kuris taip pat įtakoja patelės fiziologiją ir psichiką.

Trečiojo būdo “šaltis, badas, kilpos masažas” efektyvumas siekiantis 10-15%, kalba pats už save.

Žinoma smagu stebėti augančius šeškiukus, tačiau daugelis šeimininkų būna nepasiruošę problemoms, su kuriomis susiduriama šio proceso metu.

Štai dažniausiai pasitaikančios:

• pradėti ruoštis nėštumui ir gimdymui reikia žymiai anksčiau nei įvyksta “sueitis”, daugelis šeimininkų praleidžia šį momentą;
• toli gražu ne visos patelės turi reikiamą charakteristiką veisimui;
• netgi nedidelės klaidos patelės maitinimo racione gali privesti augančius jauniklius prie rachito ar panašių ligų;
• priklausomai nuo patelės mitybos, mūsų šalyje ganėtinai sudėtinga įsigyti būtinų vitaminų nedideliais kiekiais besilaukiančiai šeškei.;
• patelės ir jauniklių “guolis” turi labai stiprų specifinį kvapą, kuris daugeliui yra nepriimtinas;
• komplikuoto gimdymo atveju gali prireikti brangiai kainuojančios operacijos, kurią gali atlikti ne kiekvienas veterinaras;
• net jei gimdymas praeis sklandžiai, išlieka didelė tikimybė, kad jaunikliams nepakaks pieno, netgi tais atvejais, kai patelės laktacija nesutrikus, jauniklių tiesiog gali būti per daug. Dirbtinio pakaitalo šeškų patelės pienui deja nėra. Egzistuoja šunų ir kačių pieno pakaitalai, bet jie neišgelbės šeškiukų jei pieno trūks pirmosiomis šeškiukų gyvenimo savaitėmis;
• po gimdymo patelės elgesys gali stipriai pasikeisti: patelė nešioja šeškiukus iš vietos į vietą, o neturėdama tokios galimybės veržiasi iš narvo, atsisako maitinti jauniklius, tampa agresyvi;
• paskutinių dviejų nurodytų problemų rezultatas dažnai esti dalies, o kartais ir visos, vados žūtis;
• tvarkytis tenka 5 – 10 kartų dažniau;
• augantiems ir kas dieną vis judresniems šeškiukams reikalinga didelė erdvė, apriboti ją narvu, ar nedideliu aptvaru - nepriimtina;
• rasti būsimus jauniklių šeimininkus gali būti ne taip jau ir paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šeškiukų pardavimo sezonas paprastai vyksta vasaros atostogų metu. O jauniklių atiduotų į “geras rankas”, parduotuves, ar turgų, likimas yra tiesiog žiaurus;
• finansinės išlaidos ir sugaištas laikas neatsiperka pardavus šeškiukus, veisimas – tai ganėtinai brangus hobis(!);

Patelės kastracija išsprendžia visas problemas, susijusias su galimais susirgimais, elgsena ir jaunikliais. Ši operacija atliekamą naudojant pilną narkozę ir tik chirurginėse patalpose. Patelės kastracija yra brangesnė ir sudėtingesnė operacija nei patino, todėl ją atliekantis veterinaras turi turėti patirties su šeškais.

Egzistuoja du šios operacijos atlikimo būdai:

1.Kiaušidžių pašalinimas paliekant gimdą (ovariektomija).

2.Kiaušidžių ir gimdos pašalinimas (ovariohisterektomija).

Specialistai iki šiol nepriėjo vienareikšmiškos išvados, kuris iš šių dviejų būdų yra geresnis. Nežiūrint į tai Lietuvoje dažniausiai taikoma ovariohisterektomija, kurią rinktis rekomenduojame ir mes. Tai eliminuos endometriozės (liga, kuria susergama, kai panašus į gimdos gleivinę audinys atsiranda ir veša už gimdos ertmės ribų) riziką ir kiaušidžių audinio regeneracijos, dėl kurios ir vėl išsivysto ruja ir tenka daryti pakartotinę operaciją, riziką.

Pooperacinė priežiūra nesudėtinga. Tereikia prižiūrėti patelę, kad ji nelaižytų žaizdos. Iš tualeto 3-ims dienoms, kad nebūtų kontakto su žaizda, geriau pašalinti kraiką ir vietoje jo naudoti tiesiog popierių. Galima uždengti kraiką grotelėmis.

Jei operacijai naudoti netirpstantys siūlai, po savaitės ar 10-ties dienų jie išimami. Patelė tuo metu jau būna pilnai atsigavusi.