Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar šeškas smirda?
Šeško kvapo problema sprendžiama labai paprastai. Teisingai maitinant, tinkamai prižiūrint bei laiku iškastravus gyvūną, kvapo neliks arba jis bus labai silpnas.
- Kas geriau patelė ar patinas?
Kiekvienas šeškas – ryški ir nepakartojama asmenybė. Vienintelis "garantuotas" skirtumas tarp patino ir patelės – tai dydis. Patinai paprastai būna beveik dvigubai stambesni už pateles. Lyginant pateles ir patinus matyti ir tam tikri charakterių skirtumai: patinai paprastai ramesni, mažiaus smalsūs, tačiau kiekvienas gyvūnas yra individualus.
- Ar šeškams reikalingas narvas?
Tinkamai pritaikius patalpą, pagal šeško poreikius, galima išsiversti ir be narvo, tačiau dėl paties šeško saugumo - narvas rekomenduojamas. Šeškas - smalsus gyvūnas, kuris paliktas be priežiūros užsiropščia net ten, kur, regis, neįmanoma, taip pat jis gali prisiėsti organizmui pavojingų guminių daiktų.
- Kaip paruošti namus prieš apsigyvenant šeškui?
Patalpa, kurioje gyvens šeškas turi būti saugi! Saugumas šiuo atveju reiškia: visų smulkių daiktų, kuriuos šeškas galėtų netyčia praryti arba susižeisti, nepasiekiamumą, nuodingų augalų ar žemių su trąšomis nebuvimą, bei uždarytus langus ir balkoną. Šeškai blogai mato ir ne visuomet suvokia aukščio keliamą pavojų.
- Kaip šeškai sutaria su kitais gyvūnais?
Šeškai paprastai susidraugauja su katėmis ir šunimis, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno gyvūno charakterio. Pasitaiko individų, kurie niekaip nesutaria, todėl palikti juos kartu be priežiūros gali būti pavojinga. Draugystė su graužikais neįmanoma - šeškai gamtoje būtent jais ir maitinasi.
- Ar galima maudyti nuo ligų neskiepytą šešką?
Galima. Skiepai šešką saugo nuo pasiutligės ir šunų maro virusų. Maudynės jų sukelti negali.
- Kiek kainuoja šeškas?
Šeškas - gyvas sutvėrimas, ne prekė. Todėl nėra nustatytų bendrų įkainių, tačiau išlaidas susijusias su gyvūno išlaikymu (skiepai, kastracija, narvas, tualetai, pavadėlis, maistas...) galima pasiskaičiuoti iš anksto.
- Fretka ir šeškas – du skirtingi gyvūnai? Kas iš tiesų yra fretka, o kas - šeškas?
„Fretka“ - tai nelietuviškas žodis, dažnai naudojamas naminiam šeškui apibūdinti. Neteisinga manyti, kad fretka tai šeško ir kiauninių šeimos atstovo mišrūnas. Įsitikinkite pavartę dabartinį lietuvių kalbos žodyną.
- Žaisdamas šeškiukas kandžiojasi. Ar reikia jį auklėti?
Kandžiojimasis žaidžiant yra normalu, tačiau toks kandimas turi būti švelnus, neskausmingas, pamatuotas ir, jokiais būdais, ne iki kraujo.
- Neseniai įsigijome šešką, bet visos rankos sukandžiotos, niekas nepadeda. Ką daryti?
Šiuo atveju nematant šeško, patarti labai sunku. Kiekvienam šeškui reikalingas individualus dėmesys ir meilė. Universalių patarimų čia nėra. Reikia stebėti gyvūną ir ieškoti tinkamiausio auklėjimo būdo būtent jam. Vienam reikia griežtesnio žodžio, kitam daugiau švelnumo, o trečiam galbūt laiko apsiprasti ir pasijausti saugesniu.
- Ar šeškams reikia kirpti nagus? Kaip teisingai tai daryti?
Taip, šeškams reikia reguliariai kirpti nagus.
- Kada reikia skiepyti šešką?
Pirmaisiais savo gyvenimo metais šeškai skiepijami du arba tris kartus, o vėliau - vieną kartą metuose. Pirmasis skiepas paprastai atliekamas 6-8 savaičių šeškams, o toliau - laikantis veterinaro rekomendacijų.
- Ar būtina kastruoti šešką?
Jeigu apsikenčiate su nekastruoto patino skleidžiamu kvapu, galite jo ir nekastruoti. Neveisiamas pateles kastruoti BŪTINA, priešingu atveju jos gali mirti!
- Kodėl ir pateles, ir patinus kastruoja?
Pateles kastruoja, kad išvengtų estrogenų išprovokuotos aplastinės anemijos, o patinus - dėl kvapo.
Kastracija - tai reprodukcinių organų pašalinimas (patinams prapjaunama mašnelė ir pašalinamos sėklidės, o patelėms - gimda ir kiaušidės). Ši operacija ne tik sukelia nevaisingumą, bet ir sumažina lytinį potraukį.
Sterilizacija – tai operacija, kuria siekiama nevaisingumo, nesumažinant lytinio potraukio. Tokios operacijos metu perrišami, perpjaunami arba kitu būdu blokuojami patelės kiaušintakiai, patino - sėkliniai latakai. Patino sterilizacija taip pat vadinama vazektomija.
Šeškų patinams taikomos abi šios operacijos - kastracija ir, žymiai rečiau, sterilizacija. Patelių sterilizacija neturi jokios prasmės (nebent tai reikėtų atlikti kokiais nors moksliniais tikslais) ir jos visuomet yra tik kastruojamos. Galime tik apgailestauti, kad neteisingas „sterilizacijos“ termino vartojimas taip plačiai paplitęs visuomenėje ir tarp veterinarijos specialistų.
- Ar galima neskiepytą šešką vesti į lauką?
Šeškai gali susirgti šunų maru, kuris neišgydomas. Statistiškai šeškų mirštamumas susirgus šunų maru yra 100%. Todėl nepaskiepyto šeško geriau į lauką nevesti. Maro virusą namo galime parsinešti, patys to nežinodami, ant batų paviršiaus, tačiau tikimybė užkrėsti augintinį maru žymiai mažesnė, nei vedant šešką į lauką.
- Nuo ko skiepijami šeškai?
Šeškai skiepijami nuo šunų maro ir pasiutligės.
- Kada po skiepų galima šešką vesti į lauką?
Praėjus dviem savaitėms po skiepo.
- Kokios yra šeškų veislės?
Šeškai, skirtingai nei katės ir šunys, neskirstomi į veisles. Tačiau jie grupuojami pagal atspalvius.
- Kur ir kaip reikia maudyti šešką?
Išskyrus tuos atvejus, kai jūsų smalsusis augintinis sugebėjo kažkur įlįsti ir išsipurvinti, maudynės šeškams – nebūtinos. Jei labai norite išmaudyti savo augintinį, nedarykite to per dažnai - daugiau nei kartą per du mėnesius. Maudynes galite surengti kriauklėje, po tekančia vandens srove, ar vonioje, įpylę tiek vandens, kad šeškas kojomis galėtų pasiekti dugną; arba padarius saugią „salą“, kur gyvūnas galėtų pailsėti.
- Ar šeškai graužia laidus?
Ne.
- Šeškas žaisdamas po kurio laiko paleidžia dvokutį. Kodėl taip nutinka?
Iš susijaudinimo ar įsiaudrinimo.
- Kiek kartų reikia maitinti šešką?
Maitinant sausu maistu, jo indelyje turi būti nuolat. Pasistenkite, kad maistas visuomet būtų šviežias - nepilkite į šeško į indelį maisto visai savaitei. Ilgą laiką su oru kontaktuodamas maistas praranda maistines savybes, reikalingas augintiniui. Pasistenkite pilti vienos dienos normą, kad kitą dieną galėtumėte įpilti vėl, sandarioje pakuotėje, ar indelyje laikomo maisto.
Jei šeriate šešką natūraliais produktais - mėsa su kaulais ir subproduktais, maitinkite šešką dukart per dieną.
- Kokius skanėstus galima duoti šeškams?
Zooparduotuvėse galima rasti specialiai šeškams skirtų skanėstų. Taip pat tiks ir šunims ar katėms skirti skanėstai, ar nedidelis gabalėlis mėsos (be prieskonių, nerūkytas ir nesūdytas). Vienas dažniausių šeškų susirgimų – insulinoma. Todėl geriau venkite skanėstų, kuriuose gausu gliukozės, tokių kaip jogurtas, saldainiai, melionas, razinos ir t.t. Atsižvelgiant į šeškų mitybos ypatumus, geriausias skanėstas – iš mėsos. Lepindami augintinį nepersistenkite.
- Į ką atkreipti dėmesį perkant šešką?
Geriau nepirkite šeško zooparduotuvėje. Ne vien tik todėl, kad ten parduodami šeškai dažnai būna agresyvūs ir ligoti, bet ir todėl, kad labai dažnai tokiose parduotuvėse jie laikomi netinkamomis sąlygomis. Nepirkdami apgailėtinomis sąlygomis laikomo gyvūno – neskatinsite tokio verslo. Priešingu atveju, po jūsų nusipirkto šeškiuko, atsiras ir antras, ir trečias šeškiukas vėl laukiantis savo „gelbėtojo“. Taip pat neskatinkite neetiško, „nemokšiško“ ir dažnai antisanitarinio šeškų veisimo, paprastai vadinamo „dauginimu“. Pasirinkite patikimą veisėją, kuriam visų pirma rūpi ne pinigai, o šeškiuko gerovė.
Pirkdami šeškiuką atkreipkite dėmesį į jo laikymo sąlygas.
Rinkdamiesi šeškiuką įsitikinkite, kad jis yra sveikas.
Atkreipkite dėmesį į:
- akis. Jos neturi būti apsiblaususios. Aplink jas turėtų būti sausa ir švaru, jokių išskyrų.
- nosį. Ji taip pat turi būti švari ir be išskyrų. Nosis gali būti ir šilta ir šalta. Tai neturi reikšmės.
- ūsus. Jie turi būti tiesūs ir atrodyti sveikai.
- eiseną. Visas kojas šeškiukas turi statyti tvirtai. Jos neturi slidinėti į šonus.
- charakterį. Maži šeškiukai kandžiojasi, tačiau aštuonių savaičių šeškiukas jau turėtų mokėti nekąsti iki kraujo.
- Kokia normali šeško temperatūra?
Normali šeško kūno rektalinė temperatūra yra 37.8 - 39.4 °C
- Kaip pamatuoti temperatūrą šeškui?
Paprasčiausias būdas - naudojant elektroninį termometrą. Šeškams, kaip ir kitiems gyvūnams matuojama ir vertinama temperatūra yra rektalinė - matuojama analinėje angoje.
- Ar būtina išpjauti analines (dvokučio) liaukas kastruojant šešką?
Nebūtina. Paprastai šeškai gana retai „naudojasi“ dvokučiu ir šiuo „įnagiu“ nesukelia šeimininkams didelių nepatogumų.
- Kraiką ar pjuvenas geriau pilti į šeško narvo dugną?
Į narvo dugną nereikia pilti nei kraiko, nei pjuvenų. Suspaustos pjuvenos arba kraikas naudojami tik tualetui, o narvo dugne galite patiesti seną nereikalingą drabužį, sukonstruoti papildomą slėptuvę šeškui, bet ne per didelę, kad ten neįsirengtų dar vieno tualeto.
- Kiek metų gyvena šeškai?
Šeškas gali gyventi iki 15 metų. Įdomu yra tai, kad JAV vidutinis šeškų amžius yra 6-8 metai, o Didžioje Britanijoje – 8-12. Pasakyti kiek šeškai gyvena Lietuvoje, šiuo metu dar ganėtinai sudėtinga.
- Koks yra šeško kvapas?
Jeigu jus labai kankina šis klausimas, prieš priimdami sprendimą įsigyti šeškiuką, apsilankykite svečiuose pas šeškų augintoją. Nebijokite, šeškų augintojai draugiški ir tikrai nesikandžioja :).
- Kaip šeškai elgiasi rujos metu?
Rujos metu patelės kvapas suintensyvėja dėl suaktyvėjusios liaukų veiklos, todėl dažnai pagelsta jos kaklas. Gali pakisti patelės nuotaika, ji gali pasidaryti aktyvesnė, arba atvirkščiai – apatiška. Patelė, nors ir silpniau nei patinas, vis tik žymi teritoriją trindamasi kaklu į įvairius daiktus, palikdama nedideles šlapimo ar ekskrementų žymes.
Patinai sezono metu įgyja labai stiprų ir nemalonų kvapą, kartais tampa irzlūs ir agresyvūs. Šlapimu žymi teritoriją, o kvapo įsigėrusiu kailiu trinasi į įvairius daiktus. Galimi atvejai, kai patinas užsiropštęs ant bet kokio daikto imituoja lytinį aktą.
- Šeškas nusilaužė priekinius iltinius dantis. Ką daryti?
Nulaužtų dantų atauginti nebepavyks. Jei nulaužtas danties galiukas, paprastai nieko daryti nereikia. Laikui bėgant tokio danties spalva kiek pakis, tačiau labai dėl to jaudintis nereikėtų. Nulūžus didesnė danties dalis gali sukelti skausmą ir kitų sveikatos problemų, todėl jei akivaizdžiai matyti, kad dantis yra nesveikas, dantenos yra patinusios ar paraudusios – kuo skubiau kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
- Ar šeškai bijo šalčio?
Karštis šeškams daug pavojingesnis nei šaltis. Net ir žiemą galite eiti su šešku į lauką. Namuose auginami šeškai nėra pratę prie didelės temperatūrų kaitos, todėl per ilgai lauke būti nereikėtų. Jei šeškui bus per šalta, dažniausiai jis pats pasiprašys ant rankų vaikščiodamas aplink šeimininką.
- Ar šeškas paspruks, jei į lauką vesiu be pavadėlio?
Šeškai nesiekia bet kokiu būdu pasprukti nuo žmogaus, tačiau kartais, dėl jų nenumaldomo smalsumo, jie prapuola, todėl nė nemėginkite savo augintinio vesti į lauką be pavadėlio.
- Kaip veisti šeškus?
Veisimas - nelengvas ir labai atsakingas užsiėmimas. Prieš priimdami tokį sprendimą – paklauskite savęs, kodėl ir ar tikrai norite tuo užsiimti bei susipažinkite su straipsniais žemiau.