Šeško kvapas

Posakį „smirda kaip šeškas“ girdėjo kiekvienas. Nors tautosaka ir įtvirtina ilgametę išmintį, šiuo atveju senoji patarlė nėra tiksli ir teisinga. Prieš pradedant kalbėti apie kvapą reikėtų atskirti 3 jo šaltinius ir aptarti kiekvieną atskirai: kailio kvapas, analinių liaukų skleidžiamas kvapas ir išmatų kvapas.

Iš karto pasakysime, kad šeško kvapo problema sprendžiama labai paprastai. Teisingai maitinant, tinkamai prižiūrint bei laiku iškastravus gyvūną, kvapo neliks arba jis bus labai silpnas.

Šeško kailio kvapas

Šeško kailio kvapą įtakoja riebalinių liaukų veikla. Šis kvapas labai priklauso nuo gyvūno lyties, sezono ir to ar jam atlikta kastracijos operacija. Nekastruotų gyvūnų kvapas žymiai stipresnis. Tai ypatingai būdinga nekastruotiems patinams poravimosi sezono metu, kurių reibalinės liaukos veikia labai aktyviai ir skleidžia stiprų bei nemalonų kvapą. Šios problemos sprendimas labai paprastas – kastracija. Po kastracijos, šeško kailio kvapas susilpnėja dešimtis kartų. Be žymaus kvapo sumažėjimo, kastracija turi ir kitų privalumų.

Visi kastruoti ir teisingai prižiūrimi šeškai, o taip pat teisingai prižiūrimi, neporavimosi sezono metu (vėlyvą rudenį, žiemą) nekastruoti šeškai, turi labai lengvą saldoką muskuso kvapą. Daugumai žmonių šis kvapas yra malonus. Norint kaip galima labiau sumažintį šį kvapą, užtenka laikytis kelių, labai paprastų taisyklių:

• kaip jau buvo minėta, laiku kastruokite savo augintinį;
• tinkamai maitinkite savo augintinį;
• dažniau keiskite patalus, kuriuose miega šeškas ir valykite jo slėptuvę ar namuką;
• kaip įmanoma rečiau maudykite šešką. Po kiekvienų maudynių, tam, kad padengtų gyvūno kūną ir kailį apsauginiu sekretu, atsiveria riebalinės liaukos. Todėl dažnas gyvūno maudymas tik paaitrins jo specifinį kvapą.;
• jei jau vis tik nutarėte išmaudyti savo augintinį, naudokite gerą šampūną.

Analinių liaukų skleidžiamo sekreto kvapas

Šeškai turi porą analinių liaukų ir pasinaudoję jų teikiamos galimybėmis sugeba paleisti labai stiprų ir nemalonų kvapą, vadinamą “dvokučiu”. Dažniausiai tai atsitinka stipriai susijaudinus arba išsigandus. Namų sąlygomis laikomi šeškai dvokutį paprastai paleidžia ne dažniau nei vieną ar du kartus per mėnesį. Šis kvapas yra lakus ir greitai išsisklaido. Analinės liaukos pilnai susiformuoja sulaukus 2-3 mėnesių amžiaus ir šiuo gyvenimo periodu, bei paauglystės metu (4-7 mėnesių amžiaus) dvokučio išskyrimas gali būti kiek dažnesnis.

Plačiai paplitusi nuomonė, kad analinių liaukų pašalinimas panaikina kailio kvapą yra klaidinga. Riebalinių liaukų veikla odoje ir analinių liaukų veikla tarpusavyje niekaip nesusiję.

Kai kuriose Europos šalyse, pvz. Vokietijoje analinių liaukų šalinimo operacija priskiriama prie operacijų nesusijusių su gydymo tiksliais ir yra draudžiama. Lietuvoje ”dvokučio” liaukas šalinti galima ir ši operacija atliekama gana plačiai. Dažniausiai ji atliekama tuo pačiu metu kaip ir kastracija.

Liaukų šalinimo operacija, ypač jauname amžiuje, yra labai delikati operacija ir gana dažnai atsitinka taip, jog dalis analinės liaukos audinio lieka nepašalinta. Ilgainiui šis audinio likutis gali pradėti gaminti “dvokutį”. Tokiais atvejais liaukų šalinimo operaciją būtina pakartoti, kadangi likęs audinys gali sukelti rimtą infekciją.

Todėl jei jūs dar svarstote ar šalinti analines liaukas savo augintiniui mes dar kartą norime pabrėžti, kad tai neturės jokios įtakos bendram augintinio kvapui ir atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad komplikacijų po šios operacijos pasitaiko gana dažnai.

Paprastai “dvokutis” nesukelia didelių nepatogumų gyvūno šeimininkui, tačiau savaime suprantama, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir tik šeimininkas gali priimti tinkamą sprendimą: operuoti ar ne. Gal būt jums dažnai tenka keliauti kartu su savo augintiniu viešuoju transportu, o kelionėje patirtas lengvas stresas kas kartą išprovokuoja dvokučio panaudojimą. Arba jums pasitaikė toks augintinis kuris savo dvokutį naudoja ypatingai dažnai (dažniausiai tai būna laikinas reiškinys, kuris stipriai sumažėja su amžiumi). Tai pavyzdžiai, kuomet dvokučio pašalinimo operacija gali būti prasminga.

Jei vis tik nusprendėte šalinti dvokutį, pasirinkite veterinarijos gydytoją turintį patirties atliekant šią operaciją.

Išmatų kvapas

Teisingai maitinamų šeškų išmatų kvapas ypatingai silpnas. Norėdami visai išvengti išmatų kvapo, visų pirma išmokykite šešką tvarkingai naudotis tualetu bei įsigykite kraiką gerai sugeriantį kvapus. Vietas kuriose šeškas “nepataikė” į tualetą reikėtų išvalyti su nekenksmingomis gyvūnams, bet gerai šalinančiomis kvapus, priemonėmis. Tiesiog surinkus ekskrementus ir nuplovus “nusikaltimo” vietą vandeniu žmogaus uoslė nejaus išmatų kvapo, tačiau šis kvapas liks puikiai jaučiamas šeškui ir bus suprantamas kaip tinkama vieta atlikti gamtinius reikalus. Šiais laikais tokių priemonių pasirinkimas begalinis. Jų galima rasti zoo prekių parduotuvėse ir didesniuose prekybos centruose.

Tačiau verta pastebėti, kad vienas išmatų tipas, o būtent pasiruošusio poruotis patino šlapimas, visuomet bus stipraus ir nemalonaus kvapo. Šios problemos sprendimo būdas labai paprastas – savalaikė kastracija.

Ir pabaigai reiktų paminėti mažų šeškiukų kvapą. Mažyliai maždaug iki 2.5-3.5 mėnesių amžiaus kvepia stipriau nei suaugę. Kvapas tarnauja kaip “vizitinė kortelė” pažyminti, kad šeškiukas dar yra mažas ir suaugę šeškai neturėtų jo skriausti. Jis mažėja su amžiumi.